Aktyvus laisvalaikis nebėra tik mados reikalas. Vis daugiau žmonių sveiką gyvenimo būdą, sportą, aktyvų laisvalaikį renkasi sąmoningai suprasdami jo nauda psichologinei bei fizinei sveikatai. Kita vertus, šių veiklų populiarinimas, ypač tarp jaunimo susiduria ir su nemažais iššūkiais. Apie tai kalbamės su MRU Sporto industrijų vadybos magistro studijų studentu, Lietuvos paraolimpinio komiteto komunikacijos vadovu Donatu Gribausku.
Donatai, ar apskritai šiuolaikinis jaunimas užsiima aktyvia sportine veikla? Kokia situacija Lietuvoje?
Supratimas apie sportą, kaip aktyvų laisvalaikio leidimo būdą, turi būti diegiamas nuo mokyklos suolo ir tapti rutininiu reiškiniu kiekvieno žmogaus gyvenime. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis net 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamos fizinio aktyvumo normos. Pasauliniame kontekste neišsiskiria ir Lietuva. 2017 m. „Eurobarometro“ duomenimis, Lietuvoje nesportuojančių asmenų dalis sudaro 51 proc. ir šis skaičius auga. Visa tai rodo, jog skiriame nepakankamai dėmesio švietimui apie sporto naudą. Privalome situaciją matyti plačiau ir suvokti, jog sportas kuria ne tik sveikesnę ir laimingesnę visuomenę, bet ir pridėtinę vertę valstybei. Kuo daugiau žmonių sportuoja, tuo didesnis sporto sektoriaus indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą, auga užimtumas darbo rinkoje, sporto veiklos plėtra stimuliuoja kitų vystymąsi kitų ekonomikos sektorių, kaip statybos, transportas, apgyvendinimas, maitinimas.
Kokios, jūsų nuomone, aktyvaus laisvalaikio naudos žmogui?
Laisvalaikio kokybę, mano manymu, nusako jo sukuriama vertė kiekvieno žmogaus gyvenime. Pavyzdžių galima rasti daug ir įvairių. Tarkim, skaitydami knygas, įgyjame žinių, tobulėjame. Sportą, be jokios abejonės, galime priskirti prie kokybiškų aktyvaus laisvalaikio leidimo formų. Pirmiausiai dėl to, kad aktyvi fizinė veikla padeda išsaugoti sveikatą, įtakoja teigiamą emocinę nuotaiką, didina darbingumą ir apskritai gerina gyvenimo kokybę. Tad aktyvaus laisvalaikio naudos akivaizdžios.
Ar aktyvus laisvalaikis, sportinė veikla įtakoja žmogaus savivertę, pozityvų mąstymą?
Sportas, fizinis aktyvumas, stimuliuoja viso mūsų organizmo, taip pat ir mūsų smegenų veiklą, o sportuojant gaminasi ir taip vadinami laimės hormonai. Be to, dažnai sportuojame ne vieni, o su draugais, pažįstamais, artimaisiais. Tai stiprina pozityvų mąstymą, suteikia energijos siekti tikslų gyvenime ir jaustis vertingais mūsų visuomenės nariais. Akivaizdu, kad aktyviai sportuojančios visuomenės jaučiasi laimingesnės. Aktyvaus laisvalaikio naudą galima pamatuoti ir ekonominiais rodikliais. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sektorius patiria mažiau išlaidų gydant ligas, mažiau reikalinga išlaidų susijusių su nedarbingumu.
Kaip, Jūsų nuomone, ateityje turėtų keistis požiūris į aktyvų laisvalaikį? Ar žmonės taps labiau sąmoningi, daugiau judės ir sportuos?
Tai priklauso nuo įvairių priežasčių. Pirmiausia, tai turėtų tapti strateginiu valstybės prioritetu, vykti nuosekli sporto, aktyvaus laisvalaikio naudų edukacija. Tačiau vien tik kalbėti apie sporto naudą neužtenka, reikalinga ir kiekvienam prieinama sporto infrastruktūra. Taip, bėgioti iš principo galima bet kur, tačiau ne kiekvienam tai tinka ir patinka. Reikalingi sporto aikštynai, maniežai, kiti sporto objektai, kuriais galėtų laisvai naudotis bendruomenėms.
Kokį, jūsų nuomone, aktyvų laisvalaikį mėgsta jaunimas?
Šiuolaikiniam jaunimas imponuoja ekstremalesnes sporto rūšys. Matome nemažą riedlenčių, snieglenčių sporto plėtrą, populiarūs jėgos aitvarai ir kitos panašios veiklos. Akivaizdžiai kelią skinasi e-sportas. Tarptautinis olimpinis komitetas planuoja virtualų e-sporto ir e-sportininkų įtraukimą į savo renginius. Aišku, svarbu, kad šiame virtualioje arba papildytoje realybėje būtų ir fizinės jėgos, aktyvumo komponentai.
Dėkoju už pokalbį.