Ar kriptovaliutos yra tik trumpalaikė mada, ar jos iš tiesų turi potencialą tapti verslo ateities varikliu?

Populiarėjančios kriptovaliutos žada perversmą finansų pasaulyje, siūlydamos decentralizuotą mokėjimo sistemą, kuri pašalina tarpininkų, tokių kaip bankai, poreikį. Tačiau daugelis verslininkų vis dar abejoja, ar kriptovaliutos gali būti naudingos jų verslui. Dar visai neseniai vos prieš porą metų Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde viename interviu duotame Nyderlandų televizijai teigė, kad kriptovaliuta yra niekuo nepagrįsta. Bankų atstovai vis dar baiminamasi, kad ši neapčiuopiama ir nekontroliuojama valiuta gali paskatinti vartotojus prarasti pasitikėjimą popierine valiuta. Tačiau kaip iš tikrųjų turėtume vertinti kriptovaliutas?

Mykolo Romerio universiteto doktorantas Antanas Andrulevičius, turėdamas ilgametę patirtį finansų sektoriuje, atliko disertacinį tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, kokius veiksmus turi atlikti įmonė, siekdama integruoti kriptovaliutas į savo organizacinį modelį. Pokalbio metu doktorantas išsamiai aptarė kriptovaliutų esmę, paskirtį ir jų teigiamą poveikį visuomenei.

Sistema, skatinanti pasitikėjimą

Kriptovaliutos yra skaitmeninis turtas, naudojamas kaip atsiskaitymo priemonė. Jos pasižymi daugeliu savybių, būdingų tradicinėms valiutoms, pavyzdžiui, konvertuojamos į kitas valiutas ar prekes. Tačiau skirtingai nuo tradicinių valiutų, kriptovaliutos neturi centrinio subjekto, kuris jas išleistų į apyvartą. Tai reiškia, kad jos yra decentralizuotos, t. y. nėra vienos institucijos, kuri jas reguliuotų ir kontroliuotų. Kriptovaliutos kuriamos taikant vadinamąją kasybos technologiją, kurios metu naudojama speciali programinė įranga arba kompiuteriai sudėtingoms matematinėms užduotims spręsti.

Doktorantas A. Andrulevičius teigia, kad kriptovaliutų technologija revoliucionizuoja finansų sektorių. Ši technologija įrodo, kad pasitikėjimą gali kurti ir decentralizuotos sistemos, o ne tik finansų įstaigos. Tradicinių bankų atveju pinigų saugumas priklauso nuo banko patikimumo, jo rezultatų, reputacijos, netgi vadovybės veiksmų. Tuo tarpu kriptovaliutų sistema yra unikali, nes ji skatina pasitikėjimą pačia sistema, pašalindama poreikį tarpininkauti bankams.

Kriptovaliutų nauda besivystančioms šalims

Kalbėdamas apie kriptovaliutų pritaikymą, A. Andrulevičius teigia, kad jis yra begalinis. Pavyzdžiui,  atliekant paprastą atsiskaitymą – pervedant pinigus iš Lietuvos į Indiją, pinigai gaunami iš karto. Tokiai operacijai atlikti visiškai nereikia banko tarpininkavimo, todėl bankas nekontroliuoja sandorio šalių ir mokėjimo pagrįstumo.

Nors Europos Sąjungoje pavedimus galime atlikti vos per kelias minutes, kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Afrikoje, situacija skirtinga. Daugybė žmonių neturi galimybės naudotis banko paslaugomis, nes kelionė į banką gali užtrukti 5-6 valandas. Dėl šios priežasties tokiuose regionuose yra plačiai paplitę mokėjimai mobiliaisiais telefonais. Šiuo atveju, kriptovaliuta atveria besivystančioms šalims duris į pasaulinę prekybą, suteikdama prieigą prie tarptautinių finansų rinkų ir galimybę eksportuoti prekes ir paslaugas.

A. Andrulevičius įspėja, kad kriptovaliutų naudojimas gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos. Rizikų rinkinys priklauso nuo kriptovaliutų naudojimo būdo ir apimties. Jeigu būtų išspręsti kriptovaliutų panaudojimo ribotumai, jų vartojimo apimtys galėtų pasikeisti. Kriptovaliutos gali turėti didelį poveikį šalies verslo konkurencingumui, ypač tokiose srityse kaip tarptautinė prekyba ir finansinės paslaugos. Dėl to doktorantas rekomenduoja atidžiai sekti kriptovaliutų vystymąsi ir plėtrą, siekiant išlikti konkurencingoje verslo aplinkoje.

Kriptovaliutų integracijos iššūkiai

Verslui, siekiančiam integruoti kriptovaliutas, būtina pasiruošti įvairiems iššūkiams. Anot A. Andrulevičiaus, verslas be aiškios kriptovaliutų integracijos strategijos primena žmogų, išsiruošusį į pikniką, kuris netikėtai virsta sudėtinga ekspedicija. Todėl tinkamas pasirengimas ir žinojimas, kas laukia, padėtų verslui nuspręsti, kokių įrankių reikės kelionės metu, norint integruoti kriptovaliutas, o galbūt net ir atsisakyti tokios kelionės, jei ji pasirodys pernelyg pavojinga. A. Andrulevičius pasakoja, kad, bendraudamas su verslininkais, kurie pradėjo kriptovaliutomis paremtus verslus, pastebėjo, kad jų pradžia iš tikrųjų labai panašiai atrodė: lyg susiruošus į pikniką, bet galiausiai atsidūrus pas poliarinę mešką. Štai kodėl doktoranto tyrimas yra itin aktualus verslui, nes pateikia aiškias gaires, kaip sėkmingai integruoti kriptovaliutas į įvairias verslo sritis.

Kriptovaliutų potencialas valstybei ir visuomenei

Auganti kriptovaliutų svarba pabrėžiama Europos Sąjungos reguliacijoje, įsigaliojusioje šiais metais. Ši reguliacija siekia užtikrinti aiškų ir skaidrų kriptovaliutų naudojimą, kartu skatindama tolimesnę technologijos plėtrą. Doktorantas pastebi, kad šiuo metu turime daug kriptovaliutų specialistų, kurie veikia šešėlyje dėl daugelio priežasčių. Tačiau „jeigu rastume, kaip verslui bendradarbiauti kartu su mokslu ir valstybe, galbūt technologiją, žinias ir potencialą būtų galima monetizuoti sukuriant tam tikrą gerovę. Galbūt netgi galėtume pagalvoti apie tam tikrus klasterius, kurie galėtų formuotis Lietuvoje ir netgi galėtume tapti paslaugų eksportuotojais“, - teigia doktorantas.  

A. Andrulevičiaus tyrimas atskleidžia, kad smulkus ir vidutinis verslas yra itin palanki terpė kriptovaliutų plėtrai. Būtent šiam verslo sektoriui suteikiama galimybė kurti ir įgyvendinti naujas technologijas, kurios galėtų sumažinti socialinę nelygybę, sustiprinti valstybę ir atnešti reikšmingą naudą visai visuomenei. Pasaulyje vykstant ketvirtajai pramonės revoliucijai, valstybės, kurios įvaldys technologijas, užsitikrins savo gyvavimą, klestėjimą ir visuomenės gerovę. Tad, kokius tikslus keliame savo valstybės politikai?

Norintys daugiau sužinoti apie doktoranto A. Andrulevičiaus tyrimą, kviečiami birželio 19 d. 10 val. atvykti į Mykolo Romerio universitetą (Ateities g. 20, Vilnius, I-414 aud.), kur vyks disertacijos „Kriptovaliutų, kaip griaunančių technologijų, integravimo į verslą modelis“ gynimas.

Straipsnio autorė - MRU mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Vilma Losytė.