Ar žinojote, kad surogatinės motinystės reiškinys egzistavo nuo senų laikų įvairiose kultūrose, tokiose kaip babiloniečių, egiptiečių, kinų, žydų, japonų, korėjiečių, kitose, o kai kuriose iš jų surogatinės motinos susilaukdavo privilegijų? 1978 m. atliktas pirmasis sėkmingas kiaušialąstės apvaisinimas mėgintuvėlyje sukėlė perversmą žmogaus reprodukcijos srityje. Pagalbinis apvaisinimas leido atskirti embriono sukūrimą nuo lytinių santykių ir vaiko išnešiojimo proceso bei suteikė galimybę parinkti būsimo vaiko biologinius tėvus. Nors praėjo beveik penki dešimtmečiai, tarptautinėje teisėje vis dar nėra vieningo sutarimo dėl surogacijos reguliavimo.
Etines ir teisines surogacijos problemas nagrinėja Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkė dr. Salomėja Fernandez Montojo. Disertacijoje „Surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemos“ ji analizuoja - surogacijos sampratą, bioetikos ir feministinių judėjimų požiūrį, aptaria žiniasklaidos pateikiamus surogacijos atvejus bei rizikas, susijusias su žmogaus teisėmis.
„Beprecedentis technologinis šuolis leido sukurti reprodukcinę industriją, kurioje vaiko sukūrimas iš sąlyginai natūralaus atsitiktinumo pavirto į tiksliau prognozuojamą ir suplanuojamą procesą“, – sako S. Fernandez Montojo, MRU daktarė, bioteisės ir bioetikos magistrė. Disertacijoje ji analizuoja surogacijos reiškinį iš skirtingų perspektyvų: aptaria surogacijos terminą ir jo sinonimus įvairiose kalbose, surogacijos formas ir jų problematiką, sąlygas, svarbias siekiant įvertinti reiškinio etiškumą ir atitikimą žmogaus teisių požiūriu. Taip pat darbe nagrinėjama, kaip feministiniai judėjimai vertina šį reiškinį ir kokias etines bei medicinines surogacijos dilemas išryškina pagrindinės bioetikos teorijos.
Fernandez Montojo aptaria, kaip įvairiose pasaulio šalyse atsiranda teisinės iniciatyvos, keičiančios surogacijos teisinį reguliavimą, ir kaip tai skatina tarptautinį reprodukcinį turizmą į trečiąsias šalis, kuriose šios paslaugos lengviau prieinamos, tačiau išlieka teisinis netikrumas.
Disertacijoje taip pat nagrinėjama surogacijos vieta tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje bei prieš kelerius metus Lietuvos teisėje kilusios iniciatyvos dėl teisinio surogacijos reguliavimo. Mokslininkės teigimu, surogacijos reguliavimo klausimai yra itin jautrūs ir reikalauja tarpdisciplininių žinių – nuo teisės iki bioetikos ir medicinos. Ji pastebi, kad tarptautinėje teisėje vis dar trūksta visuotinio sutarimo dėl šio reiškinio reguliavimo, todėl surogacija išlieka „pilkojoje zonoje“, o Lietuvoje prieš keletą metų kilusią iniciatyvą įteisinti surogaciją vertina kaip eksperimentinę ir nepakankamai išdiskutuotą.
Pasak S. Fernandez Montojo, didžiausią diskusijų bangą sukelia surogacijos kontroversiškumas, susijęs su žmogaus teisių klausimais, tokiais kaip prekyba žmonėmis, kūno išnaudojimas komerciniais tikslais ar net vergovė bei priverstinis darbas. Ypač pažeidžiamos šiame procese yra pačios surogatinės motinos, bet žinoma – ir surogacijos būdu gimstantys vaikai. Vienas iš įsimintinų pavyzdžių – JayCee Buzzanca byla, kurioje penki suaugusieji prisidėjo prie mergaitės gimimo, o vėliau ji tapo „moderniųjų technologijų našlaite“, nes kelis metus teisiškai neturėjo nei tėvo, nei motinos.
Baigusi MRU doktorantūros studijas, S. Fernandez Montojo džiaugiasi įveikusi šį akademinį iššūkį, derindama šešerių metų studijas su motinyste – per tą laiką ji susilaukė keturių vaikų.
„Esu labai dėkinga vadovei (prof. dr. Toma Birmontienė pakeitė pirmąjį doktorantės šviesaus atminimo vadovą prof. dr. Joną Juškevičių) už švelnią, bet tvirtą laikyseną ir paraginimus neatidėlioti darbų, kurių be disertacijos rašymo doktorantas turi atlikti nemažai“, – S. Fernandez Montojo nuoširdžiai dėkoja savo vadovei ir žvelgia į savo disertaciją kaip į naujų tyrimų pradžią.