Kiekvienų metų gegužės trečiąjį penktadienį minima Nykstančių rūšių diena. Kodėl ji tokia svarbi – šis doc. dr. Prano Mierausko straipsnis.

2006 m. JAV pradėta minėti Nykstančių rūšių dieną. Šios dienos tikslas yra atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į didėjantį nykstančių rūšių skaičių, jų nykimo priežastis bei jų išsaugojimo svarbą. Šią iniciatyvą pradėjo Nykstančių rūšių koalicija, ją parėmė ir kitos JAV nevyriausybinės organizacijos, taip pat zoologijos sodai ir muziejai, veislynai, saugomų teritorijų administracijos bei kitos gamtosauginės organizacijos. Nuo kitų metų ši diena pradėta minėti ir kitose šalyse. 2016 m. jau vienuolikti metai, kai Nykstančių gyvūnų diena gegužės trečiąjį penktadienį yra pažymima visame pasaulyje.

Nors ši diena yra visų nykstančių rūšių diena, vis tik pagrindinis dėmesys yra skiriamas gyvūnų rūšims. Viena didžiausių šių dienų pasaulinė problema yra nykstančių ir retų gyvūnų nelegali prekyba. Dalyvaujant globaliame darnaus biologinės įvairovės išteklių naudojimo (SULI) specialistų tinkle, dažnai tenka susidurti su nelegalios prekybos gyvūnais ir jų produktais problemomis. Tenka apgailestauti, kad ši problema yra aktuali vos ne visoms pasaulio šalims, neišskiriant ir Lietuvos. Tik prekybos mastai ir objektai yra skirtingi.

Lietuvoje nėra egzotinių gyvūnų, kaip raganosiai, drambliai, liūtai, papūgos, didžiuliai egzotiniai drugiai ir pan. Pas mus nelegalios prekybos objektais tampa plėšriųjų paukščių jaunikliai, ar jų kiaušiniai. Jau daugiau nei prieš porą dešimtmečių pasirodydavo informacijos, kad Jungtinėje Karalystėje bei Vakarų Europos šalyse suaktyvėjo plėšriųjų paukščių, ypač sakalų, jūrinių erelių, jauniklių ar kiaušinių vogimas iš lizdų. Kiek vėliau ši tendencija paplito ir Vidurio bei Rytų Europos šalyse.

Manyta, kad Lietuvoje ši nelegali veikla nepaplis, bet jau daugiau kaip prieš dešimtmetį atsirado šio nelegalaus verslo įrodymų. Teko pačiam susidurti su atveju, kai Lazdijų rajone dingo jūrinio erelio jaunikliai. Atliekant tyrimus, Veisiejų regioninio parko specialistas per saugų atstumą parodė lizdą su 2 jaunikliais. Deja, po dienos jų jau nebebuvo. Priėjus prie medžio, pastebėti lipimo į medį įrankių žymės, tad tapo aišku, kad jaunikliai ne savo noru paliko lizdą. Tokių atvejų yra pasitaikę ir Nemuno deltos regioniniame parke. Tačiau, nesugavus pažeidėjo, yra neįmanoma imtis tam tikrų teisėtų veiksmų.

Dažnai plėšriųjų paukščių prekybos nelegalia veikla užsiima Vakarų šalių ornitologai mėgėjai (angl. birdwatchers), kurie aktyviai keliauja po Vidurio ir Rytų Europos šalis. Yra nustatyta faktų, kai ir vietiniai ornitologai įsijungia į šį nelegalų verslą. Be abejo, taip siekiama nelegaliai užsidirbti. O kainos yra pakankamai didelės – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių JAV dolerių, priklausomai nuo paukščių rūšies, jauniklio amžiaus ir pan.

Lietuva buvo tapusi ir nelegalios gyvūnų prekybos tarpine šalimi. Kol Lietuvos sienos nebuvo tinkamai saugomos, per Lietuvą būdavo transportuojami Tolimųjų Rytų ir Vidurinės Azijos ropliai, varliagyviai, egzotiški drugiai ir vabalai bei kiti Vakarų šalių piliečiams patrauklūs gyvūnai. Lietuvai 2001 m. ratifikavus Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (angl. santrumpa CITES) ir įstojus į Europos Sąjungą bei sugriežtinus pasienio kontrolę, apmokius pasienio tarnybų specialistus, nelegali prekyba sumažėjo. Dabar, kai sienų kontrolė sistemingai nebevykdoma, nelegalių gyvūnų pervežimo atvejų dar pasitaiko pakankamai, tik retai tai pavyksta išsiaiškinti.

Bet pasižiūrėkime į Afrikos žemyno nelegalios gyvūnų prekybos mastus. Savaime aišku, kad jie yra dideli, nežiūrint net tarptautinių organizacijų, ypač pasauliniame lygmenyje veikiančios laukinių gyvūnų ir augalų prekybos monitoringo nevyriausybinės organizacijos (TRAFFIC), pastangų. Daug faktorių apsprendžią nelegalią gyvūnų prekybą Afrikos šalyse. Visų pirma, aukštos gyvūnų ar jų organų kainos, antra – silpta teisinė sistema, pasienio kontrolės stoka, išplitusi korupcija, žemas pragyvenimo lygis ir pan. Ką jau ir bekalbėti, kad 1 kg Afrikinio dramblio kaulo (durklų) juodojoje rinkoje kainuoja apie 8 000 JAV dolerių, o jų svoris iš vieno gyvūno gali siekti 100 kg ir daugiau. Kai iš vieno sumedžioto dramblio galima gauti apie vieną milijoną JAV dolerių, tokį pelningą nelegalų verslą yra sudėtinga kontroliuoti.

Nors tarptautinė prekyba yra uždrausta, šis nelegalus verslas klesti. Nelegali raganosių medžioklė yra viena iš didžiausių problemų, nes juodieji, baltieji ir kitos jų rūšys yra arti išnykimo ribos. 2015 m. Afrikoje buvo nelegaliai sumedžiota 1 300 raganosių. Daugelyje Azijos, ypač Kinijos, šalių gyventojai tiki raganosių ragų vos ne stebuklingomis vaistinėmis savybėmis, dėl to ragų poreikis yra didelis. Įvairios tarptautinės gamtosauginės organizacijos deda dideles pastangas, kad nelegalios medžioklės ir prekybą būtų kontroliuojama ir pristabdyta. Kai kurios šalys siūlo raganosius veisti specialiuose veislynuose, taip išsaugant laikines populiacijas. Pietų Afrikoje 33 proc. raganosių populiacijos yra privačiuose veislynuose, kita dalis saugoma nacionaliniuose parkuose. Ši šalis yra pasiūliusi įteisinti legalią raganosių ragų prekybą iš nelaisvėje užaugintų raganosių. Bet gamtosaugininkai nemano, kad taip bus išspręsta problema. Jeigu būtų legaliai prekiaujama raganosių ragais, ne visada būtų galima nustatyti jų kilmę, ir tai gali tapti priedanga slėpti nelegaliai įsigytus ragus. Be to, raganosiai yra įtraukti į CITES konvencijos I priedą, todėl prekyba yra draudžiama.

Kita opi problema yra liūtų medžioklės dėl jų trofėjų (kailių, ilčių, kaukolių). Šiuo metu Afrikos liūtų populiaciją sudaro ne daugiau kaip 35 000 individų. Tačiau per pastaruosius 50 metų jų skaičius sumažėjo 75 proc. Dalyje Afrikos šalių liūtų medžioklės yra įteisintos, tačiau labai klesti brakonieriavimas, tad tikslūs sumedžiojimo kiekiai nėra žinomi. Pietų Afrikoje liūtai yra veisiami veislynuose kur jie yra medžiojami, bet taip problemos negalima išspręsti. Tarptautinės gamtosaugos organizacijos siūlo Afrikos liūtus perkelti iš II į I CITES konvencijos priedą, bet tam priešinasi didžiausios importuojančios šalys (Kinija, JAV, net kai kurios ES šalys).

Yra parengtas pasiūlymas CITES šalių narių konferencijai, kuri įvyks 2016 m. spalio mėn. Pietų Afrikos Respublikoje, tad reikia laukti teigiamo nutarimo. Be to, prie liūtų nykimo prisideda kai kurių Afrikos šalių drastiški sprendimai sumedžioti didelį kiekį liūtų, kad jie nedarytų žalos naminiams gyvūnams. Pavyzdžiui, Zimbabvės vyriausybė 2016 m. leido sumedžioti 500 liūtų.

O kokių teisinių ir institucinių priemonių imamasi, kad būtų sustiprinta nelegali prekyba? Suprantama, kad ši problema, kaip ir prekyba narkotikais arba žmonėmis, nebus išspręsta, bet būtina stiprinti kontrolę ir mažinti jos mastus. Nelegali prekyba gyvūnais ar jų organais pagal pelningumą pasaulyje yra 3 - 4 vietoje. Daugelis šalių su nelegalia gyvūnų prekyba kovoja tradicinėmis priemonėmis – stiprina pasienio kontrolę, apmoko muitinės darbuotojus, kaip atpažinti gyvūnus ir jų produktus, kurių prekybą yra draudžiama arba reguliuoja tarptautiniais teisės dokumentais. Iš sulaikytų brakonierių yra konfiskuojami nelegaliai sumedžiotų gyvūnų organai, ginklai, transporto priemonės, nusikaltę asmenys yra baudžiami, organai sunaikinami. Tačiau, kaip ir kituose nelegaliuose versluose, dažnai lieka nenubausti jų užsakovai, kurie yra ne kokioje nors Afrikos šalių, o toli nuo jų.

Nors ši nelegali prekyba yra pripažinti nusikaltimu biologinei įvairovei ir žmonijai, problemos sprendimas lieka atviras. Reiktų paminėti, kad yra išleisti specialūs vadovai, pagal kuriuos galima atpažinti atskiras rūšis, nes dalis nykstančių rūšių yra panašios į gana plačiai paplitusias rūšis. Svarbu yra ne tik pateikti tikslias nuotraukas, bet ir detalius rūšių identifikavimo požymius. Kai kurių Vakarų Europos šalių muitinės tarnybos yra sudariusios sutartis su specialistais, kurie kilus neaiškumams, atvyksta ir tiksliai apibūdiną abejones keliančią rūšį.

Deja, šiai problemai spręsti Lietuvoje nėra dedama daug pastangų. Tai yra nustačiusios tarptautinės gamtosaugos organizacijos. Kaip žinoma, Kinija yra didžiausia gyvūnų organus (dramblio kaulą, raganosio ragus ir kitus tariamai vaistinių galių turinčius) nelegaliai importuojanti šalis. Iki šiol Kinijos valdžia ir aplinkosaugos organizacijos nedėjo pastangų užkirsti kelią šiai nelegaliai prekybai. Šiuos tariamai vaistinių galių turinčius organus naudojo ne tik pasiturinti visuomenės dalis, bet ir politikai bei valdžios atstovai, dėl to nebuvo dedamos pastangos kontroliuoti nelegalią prekybą.

Bet pastaraisiais metais Kinijos politikai ir valdžios atstovai pradėjo dėti pastangas aplinkosaugos problemoms spręsti. Spaudžiant tarptautinėms gamtosaugos organizacijoms, Kinijoje yra jau priimta daugiau nei 100 teisės dokumentų, reglamentuojančių nelegalią prekybą gyvūnais ir, ypač, jų organais. Įdomu tai, kad Kinijoje yra neseniai sukurtas internete prieinamas tinklapis (duomenų bazė), kaip galima išoriškai atpažinti 475 gyvūnų rūšis ar jų organus, kurių prekybą yra draudžiama arba kontroliuojama. Tai yra svarbus inovatyvus instrumentas tokioje problematiškoje ir didelėje šalyje.

Dabar įvairios tarnybos, ne tik pasienyje, bet ir visoje teritorijoje turi galimybę identifikuoti nelegaliai transportuojamas, parduodamas ar naudojamas gyvūnų rūšis ir jų organus. Verta paminėti, kad net ir Europos Sąjungoje įvairių gyvūnų trofėjų prekyba yra palaikoma.

2016 m. balandžio mėn. Europos Parlamento iniciatyvinė grupė pasiūlė deklaraciją, suvaržančią visų laukinių gyvūnų trofėjų platinimą. Visų nuostabai, 80 proc. parlamentarų balsų dauguma, šis pasiūlymas buvo atmestas. Tai ką jau bekalbėti apie kitas šalis...

Straipsnis buvo publikuotas portale delfi.lt