Iš Ispanijos atvykusi ir nuo 2020 metų Vilniuje gyvenanti Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Isabel Palomo-Domínguez atvira – galimybių Lietuvoje daug: ne tik pradėti naujus tyrimus, bet ir tęsti esamus bei kurti bendradarbiavimo tinklus. „Mokslo projektams įgyvendinti skiriamas finansavimas suteikia daugiau galimybių ir užtikrina darbų tęstinumą. Mokslą kuria žmonės, bet be finansavimo jie daug ko padaryti tiesiog negalėtų“, – įsitikinusi I. Palomo-Domínguez.
Pašnekovės žodžiais, jos sprendimą likti Lietuvoje lėmė asmeninės ir profesinės priežastys. „Tai, kas iš pradžių atrodė kaip mano laikinas gyvenimo etapas užsienyje, pamažu virto ilgalaikiu gyvenimo planu čia, Lietuvoje – galiu drąsiai patvirtinti, jog šis mano pasirinkimas buvo sėkmingas. Atvykusi čia, turėjau palikti dėstytojos pareigas universitete Ispanijoje ir viską pradėti nuo nulio. Visgi turiu pripažinti, kad būtinybė greitai prisitaikyti prie visiškai kitokios aplinkos man buvo ypač vertinga patirtis. Taip pat džiaugiuosi profesiniais kontaktais ir draugais, kuriuos atradau šioje kelionėje“, – dalijosi pašnekovė.
Pirmiausia Lietuvoje I. Palomo-Domínguez atliko mokslinę praktiką, o 2022 metais įsidarbino MRU dėstytoja. Šiuo metu mokslininkė vadovauja projektui „Postskaitmeninis pasakojimas už lyčių lygybę: institucijų ir įmonių komunikacija siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (PSGENEQ).
Pagrindinis projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip Z ir Alfa kartos atstovai supranta poskaitmeninę komunikaciją. Tyrimas sutelktas į pasakojimus skaitmeninėje erdvėje, kuriais skatinama lyčių lygybė. Taip pat nagrinėjama, kokį potencialą turi institucijos ir įmonės, informuodamos ir įtikindamos skirtingas auditorijas.
Į komandą susibūrė tyrėjai iš Lietuvos ir Ispanijos, iš trijų skirtingų universitetų, o projekto metodologija grindžiama tarpdisciplininiu požiūriu, apimančiu įvairias socialinių ir humanitarinių mokslų sritis. Ši perspektyvų įvairovė, mokslininkės žodžiais, leidžia mokytis vieniems iš kitų. Dvejų metų trukmės projektas – finansuojamas iš valstybės biudžeto, įgyvendinant programą „Ekscelencijos centrų steigimas Mykolo Romerio universitete“. Projektas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą Ekscelencijos centrų iniciatyvą.
Projekto metu kuriamas gerosios praktikos gairių ir rekomendacijų rinkinys organizacijoms (valdžios institucijoms, įstaigoms, verslo įmonėms), kaip įtraukti lyčių lygybės temą į jų komunikacinius naratyvus.
„Mano nuomone, Lietuvoje galimybės užsienio tyrėjams vykdyti mokslinius tyrimus labai patrauklios. Pirmiausia paminėčiau greitą ir lanksčią sistemą – teikiant paraiškas ir dalyvaujant konkursuose nėra perteklinės biurokratijos, o sprendimai priimami operatyviai. Kita vertus, kandidatams suteikiamos realios galimybės įgyvendinti savo projektą – konkurencija yra sąžininga ir proporcinga. Be to, Lietuvoje suprantama, kad mokslinių tyrimų finansavimas – būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų mokslinį darbą. Taip pat labai vertinu tarptautinį atvirumą: Lietuva aktyviai siekia bendradarbiauti su kitomis šalimis, sudaro palankias sąlygas sutartims ir bendradarbiavimo susitarimams pasirašyti“, – sakė MRU mokslininkė.
Kaip dar labiau padidinti Lietuvos patrauklumą tarptautiniams tyrėjams, didinti mokslo tarptautiškumą? Pašnekovės žodžiais, svarbiausia – efektyvi komunikacija, tinklų ir bendruomenių kūrimas.
„Tikiu mokslo diplomatija, kurią galima vystyti per įvairių šalių ambasadų tinklą ir, žinoma – tarptautines mokslo asociacijas. Puikus pavyzdys – Ispanijos mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, vienijanti asociacija „ACEBaltic“. Mes organizuojame susitikimus, mezgame naujus kontaktus ir skatiname būsimas partnerystes, teikiame pagalbą Ispanijos tyrėjams, atvykstantiems į Baltijos šalis ir dar nesusipažinusiems su čia siūlomomis galimybėmis. Tokiu būdu veikiame kaip atvira komunikacijos platforma, skatinanti susitikimus ir bendradarbiavimą. Manau, kad tokios asociacijos gali stipriai prisidėti prie Lietuvos, kaip patrauklios mokslinių tyrimų vietos, įvaizdžio kūrimo“, – įsitikinusi pašnekovė.
Lietuvos mokslo tarybos straipsnis.
Visą straipsnį galite rasti čia.