Rugsėjo 17 dieną Ursula von der Leyen paskelbė naujuosius Europos Komisijos narius, Andriui Kubiliui, kaip žinome, suteikdama naujai įsteigtą gynybos ir kosmoso eurokomisaro portfelį. Tuo metu Bulgarijos atstovė Ekaterina Zaharieva paskirta pirmąja Europos Komisijos nare, atsakinga už startuolių plėtrą, mokslinius tyrimus ir inovacijas.

Buvusios Bulgarijos vicepremjerės E. Zaharievos užduotis bus stiprinti Europos Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, sudaryti kuo palankesnes sąlygas startuolių ekosistemoms augti, užtikrinant, kad inovacijos taptų prioritetu Europos ekonomikoje.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) Verslo ir ekonomikos instituto doc. dr. Artūro Jurgelevičiaus, tai istorinės reikšmės paskyrimas, nes poreikis skirti didesnį Europos Komisijos dėmesį startuolių plėtrai Europoje – milžiniškas.

„Naujo portfelio, susijusio su startuoliais, atsiradimas Europos Komisijoje yra itin svarbus žingsnis į priekį, rodantis didėjantį ES dėmesį inovacijoms ir verslumo skatinimui. Portfelis suteikia galimybę sutelkti politikos formuotojų dėmesį į startuolių ekosistemos iššūkius ir galimybes, tokias kaip finansavimas, teisinė aplinka, tarptautinė plėtra, inovacijų kultūros formavimas. Tai leis geriau koordinuoti veiksmus visoje ES ir kurti palankesnę aplinką startuoliams augti“, – sako doc. dr. A. Jurgelevičius, MRU studijų programos „Verslo vadyba ir startuoliai“ vadovas.

A. Jurgelevičius sutinka, kad pareigybių, kurių Europos Komisijoje imsis E. Zaharieva, atsiradimas iš dalies galėtų būti vertinamas kaip šiek tiek pavėluotas, atsižvelgiant į tai, kad daugelis kitų pasaulio regionų (pvz., JAV ir Azija) jau seniai intensyviai investuoja į startuolių plėtrą ir skatinimą.

„Tačiau tai vis tiek sveikintinas žingsnis, turint omenyje besikeičiančią ekonominę situaciją ir technologijų pažangą, kuri reikalauja greitų ir adekvačių sprendimų“, – sako MRU docentas.

Su doc. dr. A. Jurgelevičiumi kalbėjome apie E. Zaharievos laukiančius iššūkius, Europos startuolių tendencijas ir lenktynes su kitų žemynų inovacijų ekosistemomis bei trūkstamas mokslo institucijų sąsajas su startuoliais, kurias naujoji eurokomisarė turėtų stiprinti.

– Jūsų nuomone, Europos Sąjungos dėmesys ir pagalba startuoliams iki šiol buvo ir šiuo metu yra pakankami?, – paklausėme MRU doc. dr. A. Jurgelevičiaus.

– ES iki šiol investavo į startuolius per įvairias programas, tokias kaip „Horizon Europe“, Europos Inovacijų Taryba (EIC), „Digital Europe“ programą ir kt. Tačiau neretai kritikuojama, kad šios priemonės yra per daug biurokratinės ir nepritaikytos greitam startuolių augimui.

Nors finansavimas egzistuoja, daugeliui startuolių trūksta prieigos prie šių resursų dėl sudėtingų paraiškų teikimo procedūrų ir reikalavimų. Be to, daug dėmesio skiriama technologijų startuoliams (angl. deeptech), tuo tarpu kiti sektoriai gali likti nuošalyje. Nemažai rizikos kapitalo fondų, ypač Rytų ir Vidurio Europoje, yra ES lėšomis finansuojami, o privačios iniciatyvos yra menkos. Tuo tarpu Vakarų Europoje privati investuotojų iniciatyva yra daug stipresnė.

Nors pastangos egzistuoja, dar yra daug galimybių pagerinti paramos sistemą. ES turėtų labiau koncentruotis ne tik į plačiai egzistuojančias ir vykdomas programas kaip pre-akseleravimo ir akseleravimo, mentorystės programos, bet ir į naujus startuolių kūrimo modelius kaip antai startuolio studija (angl. venture studio), kurių efektyvumas kuriant startuolius yra reikšmingai didesnis.  Būtų tikslinga didinti paramą ankstyvosios stadijos startuoliams ir suteikti lengvesnį bei greitesnį prieinamumą prie finansavimo šaltinių.

– Kaip manote, su kokiais iššūkiais susidurs E. Zaharieva, formuodama politiką, skirtą skatinti Europos startuolius ir inovacijas? Kokias esmines problemas spręs naujoji eurokomisarė?

– E. Zaharieva susidurs su įvairiais iššūkiais, kurie apima tiek politinius, tiek ekonominius, tiek teisinius aspektus. Kiekviena ES valstybė turi savo teisinę sistemą ir reglamentus, kurie gali skirtis, kai kalbama apie startuolių steigimą, investicijų pritraukimą ir inovacijų įgyvendinimą. Vieninga politika gali būti sunkiai įgyvendinama dėl nacionalinių interesų ir skirtingų reguliavimo aplinkų.

Europos startuoliai dažnai susiduria su sudėtingomis taisyklėmis ir biurokratiniais reikalavimais, ypač kai kalbama apie finansavimą, mokesčius ar darbo teisę. Vienas iš pagrindinių iššūkių bus supaprastinti šias procedūras, kad startuoliams būtų lengviau augti ir plėstis.

Nepaisant įvairių ES finansavimo programų, daugelis startuolių vis dar susiduria su sunkumais pritraukiant kapitalą, ne tik ankstyvose plėtros stadijose bet ir vadinamuosiuose plėtruoliuose (angl. scale up‘ai), kadangi vėlesnėse stadijose kapitalo reikia reikšmingai daugiau, o rizikos kapitalo fondų, galinčių investuoti daugiau yra mažiau. Naujajai komisarei teks spręsti klausimus, kaip gerinti prieigą prie rizikos kapitalo, privačių angelų investuotojų ir kitų finansavimo šaltinių.

Kitas iššūkis, mano manymu, su kuriuo susidurs naujoji komisarė, yra tai, kad dauguma investicijų į startuolius yra sutelktos pagrindiniuose Europos centruose, tokiuose kaip Berlynas, Londonas, Paryžius, Amsterdamas, paskutiniu metu sparčiai augančioje Barselonoje. Periferinės šalys gauna mažiau dėmesio, todėl reikės spręsti, kaip paskirstyti finansavimą tolygiau.

– Kaip šis paskyrimas gali paspartinti startuolių augimą Europos sąjungoje? Kokias apskritai naudas šios pareigybės atsiradimas atneš ir kas labiausiai tas naudas pajus? Kiek ir kodėl tai naudinga mokslo įstaigoms, universitetams?

– Su nauju portfeliu ir paskirtu atsakingu asmeniu Europos Komisijoje bus aiškiau sutelktas dėmesys į startuolių plėtros klausimus. Tai leis efektyviau koordinuoti priemones ir sprendimus, reikalingus spartesniam startuolių augimui, taip pat užtikrinti, kad jų interesai būtų tinkamai atstovaujami.

Naujasis paskyrimas gali padėti identifikuoti biurokratines kliūtis ir jas sumažinti, kad startuoliai galėtų greičiau įsitvirtinti rinkoje. Tai apima supaprastintą reguliacinę aplinką, mažesnes administracines kliūtis ir greitesnį startuolių pritraukimą prie ES finansavimo ir kitų paramos šaltinių.

E. Zaharieva galės imtis veiksmų, skirtų gerinti prieigą prie rizikos kapitalo, inovacinių dotacijų ir kitų finansavimo mechanizmų. Tiksliniai finansavimo mechanizmai gali padėti startuoliams ne tik įveikti ankstyvosios stadijos iššūkius, bet ir suteikti reikalingų išteklių plėtrai.

Užtikrinus glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių, akademinių institucijų ir verslo sektoriaus, startuoliai galės lengviau pasinaudoti mokslinių tyrimų rezultatais ir technologijų perdavimo galimybėmis. Toks tinklas palengvins resursų dalijimąsi, įskaitant mentorystę, žinias ir rinkos prieigą.

Didelio dėmesio turi sulaukti ir universitetai, kurie yra idėjų, žinių ir inovacijų generavimo šaltiniai. Universitete sukurti moksliniai tyrimai ir išgeneruotos žinios galės būti lengviau perkelti į rinką per startuolius, kuriuos remia politikos priemonės. Tai padidins tyrimų vertę ir suteiks galimybes mokslo pasiekimams tapti praktiniais sprendimais.

Naujos politikos priemonės gali skatinti universitetus aktyviau įsitraukti į startuolių ekosistemą, įtraukiant studentus į verslumo studijas ir programas. Tai padės ugdyti studentų verslumo įgūdžius ir paruošti juos darbo rinkai kurti ir valdyti technologijas bei inovacijas.

Universitetai turės daugiau galimybių bendradarbiauti tarptautiniu mastu su kitomis institucijomis, verslu ir valstybinėmis organizacijomis, siekiant dalytis žiniomis, ištekliais ir technologijomis. ES finansavimas moksliniams tyrimams gali būti padidintas, suteikiant universitetams daugiau lėšų kurti inovacijas, kurios galėtų virsti startuoliais.

– Kaip atrodo Europos Sąjungos startuolių ekosistema lyginant su kitų regionų, kitų žemynų startuolių ekosistemomis – atsiliekame, lenkiame, lyderiaujame? Kaip šias lenktynes paveiks eurokomisarės pareigybės atsiradimas?

– Europos Sąjungos startuolių ekosistema yra viena iš stipriausių pasaulyje, tačiau ji susiduria su įvairiais iššūkiais, lyginant su kitų regionų ir žemynų startuolių ekosistemomis.

Jungtinės Valstijos išlieka pasaulio lyderės startuolių ekosistemoje, ypač dėl tokių technologijų centrų kaip Silicio slėnis. JAV startuolių ekosistemą stiprina didelės rizikos kapitalo investicijos, turtinga talentų bazė, inovatyvios verslo kultūros, palankios teisinės sąlygos ir greitas rinkos augimas.

Pavyzdžiui, neseniai Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pateiktoje konkurencingumo ataskaitoje Mario Draghi siūlo permąstyti Europos ekonomikos kryptį.

M. Draghi pateikia labai gerus pavyzdžius: beveik 30 proc. Europos startuolių, kurie pasiekė „vienaragio“ statusą, galiausiai persikėlė į JAV.

Pagrindinė to priežastis – JAV palankesnės kapitalo rinkos.  JAV gali pasigirti šešiomis kompanijomis, kurių vertė viršija trilijoną eurų, ir visos jos atsirado būtent per šį laikotarpį. Vienas iš šio skirtumo paaiškinimų – reguliavimo našta. Nuo 2019 iki 2024 metų Europos Sąjungoje buvo priimta apie 13 tūkst. teisės aktų, kai tuo pačiu laikotarpiu JAV – tik 3 tūkst.  

Kinija greitai vejasi JAV dėl didelių investicijų į technologijas, valstybės remiamos politikos ir didelės vidaus rinkos. Tokie miestai kaip Pekinas ir Šendženas tapo svarbiais technologijų centrais, kurie užtikrina spartų startuolių augimą. 

ES atsilieka nuo JAV ir Kinijos pagal rizikos kapitalo apimtis, rinkos dydį ir kultūrinį požiūrį į riziką bei verslumą. Taip pat pastebimi reguliavimo ir biurokratiniai apribojimai, kurie stabdo inovacijų diegimą ir plėtrą. Toje pačioje M. Draghi konkurencingumo ataskaitoje teigiama, kad Europai norint pasivyti JAV ir Kiniją inovacijos požiūriu, ES turėtų investuoti į startuolius ir inovacijas 750-800 mlrd. eurų kasmet.

Kita vertus, Rytų ir Vidurio Europos regionas paskutiniu metu rodo gerus augimu rodiklius. Šiame regione skaičiuojama daugiau nei 26 tūkst. startuolių, kurių bendra vertė per pastaruosius penkerius metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 89 mlrd. eurų 2019 m. iki 213 mlrd. eurų 2023 m. Šis augimo tempas yra gerokai spartesnis nei likusioje Europos dalyje. Tačiau ir pačiame regione skirtumai yra dideli. Estijos startuoliai skaičiuoja apie 50 proc. visų regiono startuolių vertės.

Tokios šalys, kaip Indija, Pietų Korėja ir Singapūras, sparčiai auga, bet vis dar nesiekia Europos lygio pagal inovacijas ir startuolių ekosistemų brandą. Nors spaudimas ir alsavimas į Europos nugarą yra milžiniškas.

Lotynų Amerikos ir Afrikos regionai dar tik pradeda plėtoti startuolių ekosistemas. Nors yra sparčiai augančių rinkų, jos vis dar atsilieka pagal finansavimo prieigą, infrastruktūrą ir reguliavimo stabilumą. Šiose rinkose taip pat neretai susiduriama su silpna perkamąja galia, kas apriboja startuolių augimo potencialą.

– Sakote, kad startuolių išvystymas bei augimas pačioje Europos Sąjungoje yra skirtingas. Tie atotrūkiai ateityje didės, dar labiau išryškės lyderiai ar bus priešingai – potencialas apsilygins. Kas Europoje labiausiai lemia šalių lyderystę ar atsilikimą startuolių sektoriuje?

– Taip, Europos startuolių ekosistema yra labai nevienalytė, su dideliais skirtumais tarp šalių. Ateityje skirtumai gali tiek didėti, tiek mažėti, priklausomai nuo to, kaip ES ir atskiros šalys gebės kurti palankias sąlygas inovacijoms ir startuolių plėtrai. Lyderystę ir atsilikimą daugiausia lemia finansavimo galimybės, švietimas, reguliacinė aplinka ir kultūriniai aspektai.

Vakarų Europos šalys turi gerai išvystytas startuolių ekosistemas, gausias rizikos kapitalo investicijas, stiprią inovacijų kultūrą, aukštos kokybės infrastruktūrą, santykinai didesnę perkamąją galią ir palankias verslo sąlygas. Tokios šalys, kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija, laikomos Europos startuolių centrais, turinčiais stiprias klasterizacijas ir pasaulines jungtis.

Tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europos šalys sparčiai auga, tačiau susiduria su finansavimo, talentų trūkumu, santykinai mažesne rinka bei mažesne perkamąja galia. Nors šios rinkos turi didelį potencialą, jos dar nėra tokios brandžios kaip Vakarų Europos startuolių ekosistemos.

Kai kuriose šalyse, pvz., Vokietijoje ar Nyderlanduose, verslumas yra stipriai palaikomas kultūriškai ir socialiai. Kitur, pavyzdžiui, kai kuriose Rytų Europos šalyse, žmonės dar bijo rizikos arba nepasitiki verslumo galimybėmis, kas gali trukdyti startuolių plėtrai.

Šalys, turinčios stiprius universitetus bei galinčios pritraukti tarptautinius talentus, turi didesnę galimybę sukurti sėkmingus startuolius. Talentai yra esminis startuolių variklis, o šalys, galinčios pritraukti IT specialistus, inžinierius ir verslo kūrėjus, paprastai lyderiauja šioje srityje.

– Kokie šiandien yra aktualiausi Europos startuolių poreikiai ir lūkesčiai, susiję su Europos Komisijos politika? Kokiais būdais Europos Komisija gali sukurti vieningesnę startuolių ekosistemą visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į skirtingas ekonomines sąlygas ir reglamentus?

– Trumpai tariant, aktualiausi Europos startuolių poreikiai ir lūkesčiai, susiję su Europos Komisijos politika, yra geresnė prieiga prie finansavimo, supaprastintas reguliavimas, ir stipresnis paramos inovacijoms skatinimas. Startuoliai siekia sumažinti biurokratiją, gauti daugiau rizikos kapitalo ir lengviau patekti į bendrą ES rinką. Europos Komisija gali sukurti vieningesnę ekosistemą harmonizuodama reguliacijas, skatindama viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, investuodama į inovacijų centrus ir technologijų perdavimo programas, aukštosios mokyklos siūlydamos daugiau kokybiško verslumo ugdymo programų ir studijų bei užtikrindama vienodą prieigą prie resursų visose valstybėse narėse, nepaisant skirtingų ekonominių sąlygų.

– Kaip naujoji komisarė galėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų institucijų ir startuolių, užtikrindama, kad mokslo inovacijos virstų komercine sėkme? Ar tas atotrūkis šiuo metu jaučiamas?

– Atotrūkis tarp mokslinių tyrimų institucijų ir startuolių Europos Sąjungoje yra realus ir dažnai laikomas viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių mokslinėms inovacijoms tapti komercine sėkme. Šis atotrūkis dažnai kyla dėl nepakankamo bendradarbiavimo, skirtingų tikslų, lėšų trūkumo ir sudėtingo inovacijų komercializavimo proceso. Naujoji komisarė E. Zaharieva gali atlikti svarbų vaidmenį, mažindama šį atotrūkį ir skatindama stipresnį ryšį tarp mokslo ir verslo.

Komisarė galėtų inicijuoti ir remti programas, kurios skatintų aktyvesnį bendradarbiavimą tarp universitetų, mokslinių tyrimų centrų, verslo ir startuolių. Technologijų perdavimo centrai galėtų būti stiprinami siekiant pagreitinti žinių ir technologijų komercializaciją.

Taip pat bendrų inovacijų centrų kūrimo skatinimas, kas leistų mokslininkams ir verslininkams kartu dirbti su naujomis technologijomis. Tokie centrai galėtų teikti techninę pagalbą, komercializacijos konsultacijas ir sujungti mokslinius išradimus su rinkos poreikiais.

Be jokios abejonės, komisarė neturi burtų lazdelės, kuria mostelėjus išsispręstų visos problemos. Aktyvi startuolių bendruomenė, verslo angelai, rizikos kapitalas bei akademinė bendruomenė gali siūlyti naujas startuolių kūrimo modelių paramos sistemas, mažinančias susijusias rizikas.

– Ar Europos Sąjunga pajėgi turėti savo „silicio slėnį“? Ar tai siekiamybė?

– Europos Sąjungos siekis turėti savo „silicio slėnį“ – tokį inovacijų centrą kaip JAV Silicio slėnis – yra ilgai svarstoma tema. Nors ES dar neturi vieno ryškaus technologijų ir inovacijų centro, panašaus į Silicio slėnį, tokios vizijos įgyvendinimas turi tiek privalumų, tiek iššūkių. Klausimas, ar tokio centro sukūrimas yra siekiamybė ir ar tai svarbu ES, priklauso nuo kelių veiksnių.

Europa jau turi keletą stiprių inovacijų centrų, tokių kaip Berlynas, Londonas, Stokholmas, Amsterdamas, Barselona, Paryžius ar Helsinkis, kurie pritraukia didelę dalį Europos rizikos kapitalo investicijų bei talentų ir yra žinomi dėl savo startuolių ekosistemų. Šie miestai turi išvystytą infrastruktūrą, rizikos kapitalo prieinamumą, inovacijų kultūrą ir daugybę talentų.

Tačiau ES yra decentralizuota ir įvairi, tiek kultūriškai, tiek ekonomiškai. Skirtingai nuo JAV, kur Silicio slėnis yra vienas aiškus centras, ES turi daugybę inovacijų „kišenių“ skirtingose šalyse. Šis išsklaidytas modelis yra ir privalumas, ir trūkumas – jis leidžia vystytis skirtingoms nišoms, bet taip pat apsunkina bendro „silicio slėnio“ sukūrimą.

Silicio slėnio sėkmės pagrindas – kultūra, kurioje nesėkmė suvokiama kaip vertinga mokymosi dalis ir kur verslininkai skatinami rizikuoti. Europoje kai kuriose šalyse dar tebėra atsargus požiūris į riziką ir verslumą, kas gali stabdyti startuolių ekosistemos augimą. Europos investuotojai yra labiau konservatyvūs ir labiau orientuoti į tradicinius mažiau rizikingus verslus. 

Nors Europa turi stiprius universitetus ir mokslo tyrimų centrus, talentų trūkumas, ypač technologijų srityje, išlieka problema. Talentų mobilumas tarp ES šalių yra geras, bet vis dar nėra toks sklandus kaip JAV viduje.

ES gali ir turi potencialą sukurti savo „silicio slėnį“ arba inovacijų tinklą, tačiau siekti tiesiogiai kopijuoti JAV modelį nebūtinai yra būtina. Svarbu išnaudoti esamus privalumus, skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių startuolių ekosistemų pačioje Europoje, remiantis kiekvienos ekosistemos pranašumais, tuomet susidarytų pagrįstos prielaidos Europai konkuruoti pasauliniu mastu.