Lietuvoje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie mediaciją kaip naują būdą spręsti įvairaus pobūdžio ginčus. Nors visuomenei ši naujovė dar vis mažai pažįstama, teisininkų bendruomenė aktyviai ja domisi, dalyvauja mokymuose ir bando taikyti praktikoje. Mediacija - tai šalių bendravimas padedant nešališkam asmeniui, kurį įprasta vadinti mediatoriumi. Šis specialistas padeda šalims išlaikyti efektyvų bendravimą, nepasiduoti emocijoms, o žingsnis po žingsnio drauge rasti geriausią išeitį iš susiklosčiusios situacijos. Mediacija pasaulyje yra labai plačiai naudojama įvairaus pobūdžio nesutarimams spręsti. Ji nepamainoma šeimos, darbo, bendruomenės ginčuose, o daugelyje pasaulio valstybių pritaikoma ir baudžiamojoje justicijoje kaip viena iš atkuriamojo teisingumo formų. Būtent pastarojoje srityje jau nuo 2014 m. rudens mediacija yra aktyviai ir sėkmingai taikoma Lietuvoje.

Gyvendami visuomenėje mes visi susiduriame su konfliktais, kurių dalis veda prie būtinojo teisėsaugos institucijų įsikišimo. Juk negali likti nenubausti asmenys, kurie kėsinasi į mūsų turtą, žemina mūsų orumą ar sutrikdo sveikatą. Tačiau ar visuomet geriausia išeitis teismo nuosprendis? O ar jam esant nebūna situacijų, kai žmonės nori pasikalbėti ir užduoti vienas kitam svarbių klausimų? Įdomiausia tai, kad užsienio patirtis rodo, jog nukentėję nuo neteisėto elgesio žmonės dažniau yra linkę dalyvauti mediacijos procesuose nei teisę pažeidę asmenys. Tai rodo, kad susitaikymo procedūra naudinga abiem konflikto šalims: prasižengęs asmuo gali atsiprašyti, pasisiūlyti atlyginti žalą, kartais tokiu būdu net ir palengvindamas savo procesinę padėtį, o nukentėjęs asmuo gauna progą susipažinti su pažeidėju, sužinoti atsakymus į rūpimus klausimus, tiesiogiai išsiaiškinti incidento aplinkybes.

Lietuvoje mediacija baudžiamojoje justicijoje tapo prieinama visiems šalies gyventojams 2015 m. pradžioje, kai darbą pradėjo 14 mediatorių Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos apygardų probacijos tarnybose. Svarbu akcentuoti, kad tai pirmosios nuolatinės mediatorių darbo vietos Lietuvoje.

Tokia iniciatyva buvo įgyvendinta Vilniaus apygardos probacijos tarnybai drauge su partneriais Mykolo Romerio universitetu ir Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos apygardų probacijos tarnybomis laimėjus finansavimą Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Pataisos, įskaitant bausmes be įkalinimo“ projektui Nr. NOR-LT14-TM-01-K-01-001 „Mediacijos įgyvendinimas probacijos įstaigose“.

Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta 387 598, 51 eurų parama, kurios 85 proc. sudarė Norvegijos finansinio mechanizmo ir 15 proc. Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšos. Šis finansavimas suteikė galimybę sukurti mediacijos paslaugų teikimo sistemą, apmokyti nemažą būrį probacijos pareigūnų ir būsimus mediatorius, atrinkti ir įdarbinti kvalifikuotus mediatorius ir užtikrinti, kad visoje Lietuvos teritorijoje mediacijos paslaugos projekto vykdymo laikotarpiu (nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. balandžio 29 d.) būtų teikiamos nemokamai.

Projekto rezultatai, kurie buvo pristatyti 2016 m. kovo 17 d. Mykolo Romerio universitete įvykusioje tarptautinėje baigiamojoje projekto konferencijoje, parodė, kad projekto tikslai, susiję su mediacijos baudžiamojoje justicijoje modelio sukūrimu, mokymais ir paslaugų teikimu buvo pasiekti dar nesibaigus šiai iniciatyvai. Per nepilną projekto vykdymo laikotarpį (duomenys pateikiami laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 2 d. iki 2016 m. kovo 1 d.) mediacijose sudalyvavo daugiau kaip 1800 Lietuvos gyventojų (projekto tikslas buvo įtraukti 1500 dalyvių).

Šiuo būdu buvo siekta išspręsti 871 konfliktas, iš kurių net 788 buvo baigti taikiais susitarimais. Dažniausiai mediacijos būdu teko spręsti ginčus kylančius dėl žalos atlyginimo. Teismo nuosprendis ar sprendimas, kuriuo nukentėjusiajam asmeniui priteisimas žalos atlyginimas, lietuviškoje realybėje dažnai tereiškia pirmąjį žingsnelį sunkiame išieškojimo kelyje. Mediacijos procedūra probacijoje net 526 atvejais buvo pasiūlyta būtent tokiose situacijose. Džiugu tai, kad šio metodo dėka bylos šalys galėjo pasikalbėti apie realias galimybes atlyginti žalą ir susitarti dėl jos atlyginimo išdėstymo, sumažinimo ar net piniginės prievolės pakeitimo kitokio tipo įsipareigojimu.

Pasak projekto mediatorių, didžiausia motyvacija dirbti ir toliau talkinant žmones susitarti yra ta, kad jiems pavykus suderinti savo interesus ir poreikius bei radus tinkamą išeitį, paprastai tokių susitarimų laikomasi. Taigi, žala yra atlyginama, nukentėjęs asmuo gauna kompensaciją, o teisės pažeidimą padaręs asmuo turi galimybę grįžti į visuomenę, ištaisyti savo klaidas ir vėl tapti pilnateisiu jos nariu. Tokių mediacijos atvejų net 493 baigėsi susitarimų pasirašymu, kas rodo didelę efektyvaus žmonių bendravimo galią ir mediatorių darbo svarbą. Kita grupė bylų, kuomet mediacija buvo pritaikyta labai dažnai yra smurto artimoje aplinkoje atvejai.

Per projekto vykdymo metus mediatorius pasiekė 284 tokie atvejai, iš kurių 250 buvo išspręsti šalims pasirašius susitarimus. Pasaulio praktikoje smurto artimoje aplinkoje atvejai dažnai yra laikomi netinkamais mediacijai dėl antrinės viktimizacijos grėsmės. Tačiau šio projekto rezultatai rodo, kad griežtai laikantis mediacijos savanoriškumo principo, net ir tokiais atvejais įmanoma rasti abipusiai priimtinus sprendimus ir mediacijos pagalba pagerinti šalių tarpusavio santykius. Likęs 61 atvejis, perduotas projekto mediatoriams, buvo susijęs su kitokio pobūdžio konfliktais. Vienais atvejais, nukentėję asmenys inicijuodavo mediaciją tam, kad sulauktų atsiprašymo, kitais atvejais tokios procedūros tikslas būdavo sutarti dėl vaikų išlaikymo, turto dalybų ir kitų su šeimos teisiniais santykiais susijusių klausimų.

Pasak projekto vadovės Juditos Venckevičienės, nemaža kliūtimi, kurią reikėjo įveikti, buvo nepakankamas mediacijos reglamentavimas. Iki šiandien Lietuvos Baudžiamojo proceso kodekse nėra nuostatų, reglamentuojančių mediacijos taikymą. Nors pats mediacijos procesas yra lankstus, prisitaikantis prie šalių poreikių ir nereikalauja detalios reglamentacijos, problemos kyla tuomet, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai mato galimybę šalims susitaikyti ir bent dalį reikalavimų išspręsti taikiu būdu, tačiau neturi procesinių įgalinimų tokią bylą nukreipti mediacijai.

Kita problema, su kuria mediatoriai dažnai susiduria - neigiamas advokatų požiūris į mediaciją. Dažni atvejai, kai šalys susidomi mediacijos galimybe, tačiau pasikonsultavusios su savo atstovais, persigalvoja. Dar viena kliūtimi, be abejo, galima įvardinti ir nepakankamą visuomenės informavimą apie mediacijos procedūrą ir jos teikiamą naudą tiek prasižengusiam asmeniui, tiek nukentėjusiajam, tiek ir visuomenei apskritai. Būtinas aiškus viešinimo priemonių planas, kad mediacija taptų žinoma daugeliui žmonių.

Svarbiausias klausimas šiandien: ar šis didelės sėkmės sulaukęs projektas paskatins mediacijos paslaugas įlieti į visų probacijos tarnybų teikiamų paslaugų sąrašą? Vadovaujantis Lietuvos probacijos tarnybų pateikta informacija yra planuojama sukurti nuolatines mediatorių darbo vietas ir toliau užtikrinti jų paslaugų teikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Galbūt ateityje mums kaip ir norvegams, britams ar austrams, susidūrus su nusikalstama veika ir poreikiu atlyginti dėl jos patirtą žalą, nebereiks bylinėtis teismuose ir pakaks neformalaus mediacijos proceso. Juk tokiu būdu sutaupysime laiko, pinigų, leisime teismams susitelkti į sudėtingiausių teisinių kazusų sprendimą ir įgysime unikalią galimybę prasižengusiam asmeniui pasitaisyti, o nukentėjusiajam asmeniui grąžinsime pasitikėjimą savimi ir kitais. Juk sudėtingose gyvenimo situacijose, bet kuriuo momentu galime atsidurti mes visi.