„Dirbtinis intelektas yra visur ir kartu niekur, nes mes jo nematome ir neįvertiname. O dirbtinio intelekto naudojimo poveikis žmogaus teisėms tikrai nėra vienareikšmis: ir teigiamas, ir kartu keliantis rimtą susirūpinimą,“ – pristatydama tarptautinę konferenciją dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių tema, kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė.
Profesorė akcentavo, kad diskusijose dirbtinio intelekto ir teisės tema dažnai susiaurinama iki poveikio privatumui ir asmens duomenų apsaugai, tačiau šia konferencija siekta pažvelgti plačiau ir aptarti mažiau nagrinėtus dirbtinio intelekto pritaikymo būdus ir jų galimą poveikį žmogaus teisėms. Susirūpinimą kelia pasitaikantis ir technologiškai dar neišspręstas diskriminacinis šališkumas dirbtinį intelektą taikant socialinės apsaugos srityje, veidų atpažinimo technologijų netikslumas teisėsaugai tiriant nusikalstamas veikas, autonominės sistemos, naudojamos karo mūšio lauke, poveikis reprodukcinėms teisėms, žiniasklaidai, tvarumui, ką ir vertino konferencijos pranešėjai.
„Kelia nuostabą tai, kad nors dirbtinis intelektas peržengia nacionalines sienas, globalaus reguliavimo nėra – įvairios iniciatyvos iš valstybių, Europos Sąjungos, Europos Tarybos nepašalina reguliavimo fragmentiškumo poveikio, o ir svarstomas Dirbtinio intelekto reglamentas yra kritikuojamas tiek dirbtinio intelekto kūrėjų, tiek žmogaus teisių srityje veikiančių organizacijų“, – sakė prof. dr. L. Jakulevičienė. Reguliavimu siekiama apibrėžti ribas dirbtinio intelekto naudojimui pagal jo keliamas rizikas, užtikrinti skaidrumą, algoritmų paaiškinamumą ir tinkamą teisių ir pareigų balansą tarp dirbtinio intelekto sistemų kūrėjo ir tokių sistemų naudotojo.
Konferencijos iniciatorė dr. Gintarė Samuolė pastebėjo, kad dirbtinį intelektą lengva išmokyti taisyklių, tačiau kur kas sunkiau – vertybių, sudarančių žmogaus teisių šerdį, ir teisine sąmone grįstų pasirinkimų. Kuo didesnis neapibrėžtumas teisėje ar kituose duomenyse, kurių pagrindu dirbtinis intelektas apsimoko, tuo didesnė tikimybė netiksliam ar net stereotipiškam dirbtinio intelekto sprendimo veikimui ir neprognozuojamam jo mokymuisi. Sureguliavus atsakomybės klausimus, neigiamas poveikis žmogaus teisėms mažės, nes inovacijos bus projektuojamos į lengviau „suskaičiuojamas“ sritis, kur dirbtinio intelekto klaida kainuos nedaug.
2022 m. lapkričio 11 d. vykusią tarptautinę konferenciją organizavo MRU Teisės mokyklos Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės institutas, bendradarbiaudamas su teisinės informacijos paieškos sistemų kūrėju „Infolex“ ir „Verslo žiniomis“.
Konferencija subūrė Europos universitetų teisės mokslininkus ir ekspertus, tiriančius dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių santykį ir galinčius įvertinti galimus pavojus bei numatyti rizikas bei jų valdymo priemones reguliavimo, kuris kartu nestabdytų pažangos, būdu.
Konferencijoje dalyvavę pranešėjai atstovavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Švedijos, Italijos, Ispanijos teisės mokyklų ir ES Pagrindinių teisių agentūros požiūrius.
Konferencijos įrašą anglų k. galima rasti MRU YouTube kanale.