Davidas Schultzas, JAV Hamline universiteto politikos mokslų profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys.
Praėjus savaitei po antrosios Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencijos pradžios, saugumo padėtis pasaulyje atrodo dar keblesnė. Ką tai reiškia Lietuvai ir Europos saugumui, dar neaišku, tačiau pirmieji ženklai nėra geri.
Praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo prisaikdinimo antrajai prezidento kadencijai, jau ryškėjo jo izoliacionistinis ir nacionalistinis požiūris į Amerikos užsienio politiką. Nors daugelis jo vykdomųjų įsakų buvo susiję su Jungtinių Valstijų vidaus reikalais, kai kurie jų turėjo poveikį pasauliui ir JAV pasieniui.
Daugiausia dėmesio skirta imigracijai, kai jis išleido įsaką, kuriuo paskelbė nacionalinę nepaprastąją padėtį JAV ir Meksikos pasienyje ir dislokavo ten JAV karius. Jis atkūrė keletą prieglobsčio politikos priemonių, kuriomis buvo apribotos asmenų galimybės atvykti į Ameriką, ir ėmėsi kitų veiksmų, kad apsunkintų imigrantų atvykimą į Ameriką.
Be to, D. Trumpas išleido keletą kitų įsakų arba ėmėsi veiksmų, kurie tik susilpnins Ameriką ir išstums ją iš tarptautinės arenos. Jis vėl patraukė JAV iš Paryžiaus aplinkosaugos susitarimų. Jis taip pat išstojo iš Pasaulio sveikatos organizacijos, o jo naujasis valstybės sekretorius Marco Rubio nurodė įšaldyti visą JAV užsienio pagalbą. Taip pat kilo baimė dėl muitų karo, ir D. Trumpas jau nusitaikė į Kolumbiją ir Kiniją.
D. Trumpo veiksmai nukreipti ne tik į priešininkus, bet ir į NATO nares. Tai apima ir jo konfrontacinį pokalbį su Danija, kuriuo jis siekė įbauginti NATO narę, kad ši parduotų Grenlandiją Jungtinėms Valstijoms. Priešingai nei baiminamasi, kol kas D. Trumpas nespaudžia Ukrainos vienašališkai kapituliuoti ar pasiduoti kare. Kandidatas D. Trumpas sakė, kad galėtų užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą per vieną dieną. Kol kas jo taktika buvo grasinimas Rusijai ir V. Putinui, kad Rusija nutrauktų karą, nes kitaip jai gresia muitai ir sankcijos. Nenuostabu, kad Rusija atmetė šį požiūrį. Ką D. Trumpas planuoja daryti toliau, dar neaišku. Problema gali būti ne tiek tai, ką jis darys, kiek tai, kad jis ignoruoja Europos saugumo poreikius.
Pirmąją savaitę būdamas prezidentu D. Trumpas nekalba apie JAV pasitraukimą iš NATO, o siekia paskatinti jos nares didinti išlaidas gynybai. Tokioms šalims, kaip Lietuva, darosi vis aiškiau, kad joms gali tekti galvoti apie pasaulį ir saugumo garantijas be Jungtinių Valstijų. Nors ir trumpalaikėje perspektyvoje, tai kelia daug problemų. Ilgalaikėje perspektyvoje gali būti, kad Europa be Amerikos gali tapti realybe, o D. Trumpo prezidentavimas gali būti įspėjamasis signalas, kad reikia ruoštis tariamai Amerikos šimtmečio pabaigai ir Europos įsipareigojimui apsisaugoti.