JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įsakyti pulti Iraną ir šio sprendimo atšaukimas yra tobulas pavyzdys, kokias konfliktines situacijas patiria prezidento administracija bendraudama su šalimi, kuri nori viską tvarkyti savaip – gauti naudos iš konfrontacijų ir už tai nieko nemokėti. Iš vienos pusės, D. Trumpo administracija yra užstrigusi ties sprendimo priėmimu, kaip elgtis su Iranu.

 

tšaukus susitarimą dėl Irano branduolinės programos, buvo imtasi ir ekonominių sankcijų, o Irano Revoliucinė Gvardija paskelbta teroristine organizacija. Taip nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas ir d. Trumpo administracija įstūmė JAV į karinę konfrontaciją su Iranu. Be to, JAV rodomas palaikymas Saudo Arabijai ir Izraeliui (šalims, kurios mato Iraną kaip grėsmę) taip pat didina konfrontaciją. Ir galiausiai – artėjant sudėtingai pirmalaikių rinkimų Izraelyje kovai, ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu, be abejonės, išnaudos konfrontacijos su Iranu argumentą.

 

Vis dėlto panašu, kad kilus karui D. Trumpo administracija nebūtų pasiruošusi. Karinė akcija turėtų destabilizuojantį poveikį tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek ir visame pasaulyje. Rusijai remiant Iraną, toks karas būtų netiesioginė karinė konfrontacija tarp Amerikos ir Rusijos, primenanti Šaltojo Karo laikus. Kaip karas Irane paveiktų Siriją? Kaip tai destabilizuotų Iraką? Čia galimi įvairūs scenarijai. Be to, karas prieš Iraną, ko gero, būtų vienašalis. D. Trumpas ir jo administracija konfliktuoja tarptautiniu mastu, ne tik demonstruodama agresyvius militaristinius impulsus prieš Iraną, bet ir perdėtą nacionalizmą ir nenorą prisiimti daugiau tarptautinių įsipareigojimų.

O tai tarptautinei bendruomenei, ypač tokioje situacijoje, kaip karas su Iranu, signalizuoja, kad D. Trumpo administracija nepajėgi kurti konstruktyvių tarptautinių santykių. D. Trumpas, kitaip nei abu prezidentai Bushai, nesugebės užsitikrinti paramos karui tarptautiniu mastu. Kokį vaidmenį atlieka Irano faktorius JAV prezidento rinkimų kampanijoje? Kiek stipri yra prieš Iraną nukreipta politinė darbotvarkė šalyje?

 

D. Trumpo 2020 metų rinkiminė kampanija yra paremta tais pačiais 2016 metų rinkimų postulatais – H. Clinton ir B. Obamos kritika bei Irano demonizavimu. D. Trumpas grasina karu, bet elgiasi kaip chuliganas, neketinantis imtis realių veiksmų. Jei karas kiltų, jo pradžią nulemtų D. Trumpo impulsas, išprovokuotas Irano veiksmų, bandant JAV kantrybės ribas nepradėti karinio konflikto. D. Trumpui jau atšaukus raketų antpuolius, Iranas gali įsidrąsinti elgtis dar agresyviau, suprasdamas, kad JAV prezidentas tik grasina ir blefuoja.