MRU vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys prof. Davidas Schultzas savo straipsnyje svarsto apie painią Amerikos politinę sistemą ir dėsto įvairius scenarijus bei problemas renkant JAV prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų JAV istorijoje.
2024 m. kovo 12 dienai, Respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas ir Demokratų kandidatas Joe Bidenas yra surinkę pakankamai delegatų, kad užsitikrintų nominacijas tapti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentu.
Apart kokių nors netikėtumų, 2024 m. rinkimai jau yra oficialūs ir juose vėl varžysis D. Trumpas prieš J. Bideną. Tačiau kaip tai įmanoma? Remiantis apklausomis, kone 60 proc. amerikiečių nenori vėl matyti šios dvikovos. Taip pat yra beveik 20 proc. rinkėjų, kurie vienodai nekenčia arba nemėgsta Donaldo Trumpo ir Joe Bideno, kas pagrįstai kelia abejonių, ar šie žmonės apskritai ateis balsuoti ir kokį poveikį tai turės 2024 m. rinkimams.
Daugelis svarsto, kodėl šiuose rinkimuose vėl yra D. Trumpas prieš J Bideną, turint galvoje, kad jie yra taip nemėgstami. Yra keletas priežasčių.
Pirma, jie abu kandidatuoja, deleguojami savo partijų, kas reiškia, kad jie turi daug politinio palaikymo. Antra, jie turi reikšmingą savo vardo atpažįstamumą. Trečia, jie turi galimybių surinkti daug pinigų, kas yra ypatingai svarbu JAV prezidento rinkimuose. Ketvirta, abu kandidatai yra atlikę puikų darbą perrašant savo partijų taisykles savo naudai. Galiausiai, tai, kaip iškelti kandidatai Demokratų ir Respublikonų partijose Jungtinėse Valstijose yra parenkami, apsprendžia pirminiai rinkimai, į kuriuos atvyksta balsuoti tik nedidelis skaičius žmonių. Tai partijų lojalistai, kurie nebūtinai reprezentuoja platesnį JAV visuomenės spektrą, tačiau jie ateina balsuoti ir šitaip kalba savo partijos vardu, kuri palaiko D.Trumpą arba J. Bideną.
Nors šiandien atrodo, kad tai yra D. Trumpas prieš J. Bideną, įsivaizduokime keletą galimybių.
Nors abu kandidatai turi pakankamai delegatų laimėti savo partijų nominacijas, tikrieji suvažiavimai pasirinkti juos kaip oficialius kandidatus neįvyks iki šių metų liepos arba rugpjūčio mėnesio. Jei kažkas nutiktų D. Trumpui arba J. Bidenui – sveikatos sutrikimai ar baudžiamasis teistumas – ir kandidatai turėtų būti pakeisti, delegatai, kurie įsipareigojo balsuoti už juos, vis tiek privalės už juos atiduoti savo balsus pirmajame suvažiavimo raunde. Žinoma, įmanoma, kad D. Trumpas ar J. Bidenas galėtų juos nuo to atleisti. Tačiau šiuo metu tai nėra tikėtina.
Tačiau jei kažkokiu, nors ir kaip menkai tikėtinu, būdu nei D. Trumpas, nei J. Bidenas nelaimi pirmojo raundo savo partijų suvažiavimuose, delegatai tampa laisvais balsuoti už ką tik nori antrajame ir paskesniuose raunduose. Mes nežinome, kas bus D. Trumpo viceprezidentas, tačiau šiuo metu J. Bidenas lieka prie Kamala Harris pasirinkimo. Kita vertus, jei J. Bidenas nebebūtų kandidatas, tai nebūtinai reiškia, kad K. Harris taptų kandidate į prezidentus.
Žiūrėkime, kas vyktų po suvažiavimų. Iš esmės, bendrieji rinkimai startuoja rugsėjo pradžioje. Ankstyvasis balsavimas paštu prasideda rugsėjo pabaigoje, o patys rinkimai vyks lapkričio 5 d. Jei vienas ar abu kandidatai turėtų pasitraukti po ankstyvojo balsavimo pradžios, tai sukurtų įvairiausias politines ir teisines problemas jų pakeitimui. Demokratų ir Respublikonų nacionaliniai komitetai galėtų pasirinkti alternatyvius kandidatus. Ir tai nebūtinai turėtų būti jų viceprezidentai.
Bet tuomet įsivaizduokite, kad po lapkričio 5 d. rinkimų nutiktų kažkas, dėl ko nugalėtojas turėtų pasitraukti, dėl sveikatos ar kitų priežasčių. Čia jau iš esmės esame neatrastose JAV teisės teritorijose. Nėra iki galo aišku, kaip Rinkikų kolegijos nariai privalėtų balsuoti Rinkikų kolegijoje. Tuomet, tarkime, kad rinkikai susirinko, pateikė savo balsus ir vienas iš kandidatų laimėjo. Tačiau Kongresas dar turi oficialiai susirinkti suskaičiuoti rinkikų balsus ir būtent tuo metu nugalėtojas turi pasitraukti.
Ir vėl nėra aišku, kas perimtų. Tuomet, po sausio 6 d., Kongresui suskaičiavus rinkikų balsus, dar prieš prezidento priesaikos davimą sausio 20 d., nugalėtojas būtų priverstas pasitraukti. Kas galiausiai nutiktų, apibrėžiama Konstitucijoje, ir tai būtų viceprezidentas, kuris, tikėtina, perimtų Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento postą.
Aš modeliuoju minėtas situacijas, nes amerikiečiai ir kiti žmonės visame pasaulyje uždavinėja „kas, jeigu“ klausimą: kas, jeigu vienas ar abu kandidatai dėl savo amžiaus, dėl savo sveikatos, dėl teisinių problemų turėtų atsitraukti? Amerikietiška politinė sistema yra paini ir čia išdėstyti nenumatyti atvejai demonstruoja painiavą bei problemas renkant Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų JAV istorijoje.