Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos Teisės ir policijos veiklos studentai Agnė Žiliūtė ir Robertas Žilius dalijasi bendra pavarde, paskaitų auditorijomis ir universitete įrengta treniruoklių sale. Būsimieji antrakursiai – iš Klaipėdos kilę brolis ir sesuo, kurie tvirta komanda yra net sostinėje: abu pasirinko tas pačias studijas.
Tiesa, jų motyvai skirtingi. Kol Agnė nuo mažens svajojo apie veterinarijos gydytojos profesiją, baigęs mokyklą, Robertas pirmiausia savanoriškai atliko 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą LDK Butigeidžio dragūnų batalione, o dabar – jau studijuodamas universitete – tęsia tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Profesiją rinkosi pagal asmenines savybes
Agnė su Robertu teigia niekada pernelyg nediskutavę, ką veiks užvėrę vidurinės mokyklos duris, tačiau abu žinojo – būsima profesija turi sutapti su jų asmeninėmis savybėmis. Nuo mažens savanoriavusi įvairiose beglobiams gyvūnams pagalbą teikiančiose organizacijose, pašvęsti savo karjerą Agnė pirmiausia svarstė padėdama gyvūnams. Tačiau, pasak MRU studentės, galutinis lūžis įvyko dvyliktoje klasėje – suprato, kad veterinarijos gydytojos specialybė skirta ne jai, o siekis tapti policijos pareigūne tapo toks tvirtas, kad, iki pateikiant prašymą studijuoti MRU, mergina nepabūgo praeiti ne vieną išbandymų etapą. „Policijos profesija žavėjausi nuo mažens – patiko tiek uniformos, tiek darbo pobūdis. Tad net pasirinkus kitą specialybę, noras padėti silpnesniems ir prašantiems pagalbos išliko toks pats. Ir išties, labai apsidžiaugiau sužinojusi, jog ir brolis planuoja stoti ten pat. Tai turbūt ne sutapimas, o likimas“, – šypsosi Agnė.
MRU Teisės ir policijos veiklos studijas Robertas pasakoja pasirinkęs neatsitiktinai. Pirmą kartą su šia studijų programa iš arčiau susipažinęs vidurinės mokyklos karjeros pamokų metu, suprato, kiek daug jo asmeninių savybių ir gebėjimų sutapo su pareigūnams keliamais reikalavimais. Dar negavęs brandos atestato, Robertas jau turėjo keletą galimų studijų scenarijų, tačiau pareiga žmogui, visuomenei ir tautai, ginant viešąją tvarką ir saugant visuomenę, išsklaidė visas abejones ir padėjo priimti geriausią sprendimą – tapti policijos pareigūnu. „Kaip Agnė jau minėjo, esu atlikęs pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Drįsčiau teigti, jog karinė tarnyba labai padėjo atrasti save bei sustiprėti. Atlikęs tarnybą, sutvirtėjau morališkai, fiziškai ir psichologiškai, tapau atsparesnis fiziniam krūviui, stresui. Sunkios bei įtemptos sąlygos ir kovinės užduotys išmokė mane dirbti komandoje, laikytis griežtos disciplinos, atsakyti už savo veiksmus. Tarnyba mane išugdė kaip lyderį, gebantį prisitaikyti prie bet kokių sąlygų ir galintį paaukoti viską vardan Lietuvos laisvės. Būtent tokios mano išsiugdytos savybės ir atitiko policijos pareigūnams keliamus reikalavimus, todėl net nekilo abejonių, jog savo ateitį siesiu su Lietuvos policija“, – pasakoja Robertas.
Patys renkasi, kur atlikti praktiką
Birželį sėkmingai baigę pirmąjį kursą, brolis ir sesuo džiaugiasi, kad studijos nėra nuobodžios, o teorinės žinios įtvirtinamos praktiniais užsiėmimais – MRU bendradarbiauja su įvairiomis teisėsaugos institucijomis. Tai jiems, policijos studentams, yra ypatingai svarbu dėl platesnių galimybių. Be to, antrus metus Lietuvos kariuomenėje tarnaujantis ir tarnybą su studijomis derinantis Robertas pastebi, kad MRU sudarytos palankios sąlygos ne tik studijas suderinti su darbu, bet ir laisvai patiems rinktis, kurio miesto policijos komisariate nori atlikti praktiką. Taip dar studijų metu galima nuspręsti, kuris miestas širdžiai mielesnis, ir nesiblaškyti. MRU studentai Agnė Žiliūtė ir Robertas Žilius MRU studentai Agnė Žiliūtė ir Robertas Žilius Agnė papildo, kad MRU augina ne tik būsimuosius policijos pareigūnus, bet ir ugdo bendruomeniškumą: universitete steigiamos įvairios organizacijos, būreliai ir postudijinės veiklos, organizuojamos šventės, veikia sporto, imtynių ir treniruoklių salės. Užvėrę universiteto duris, Agnė ir Robertas komanda išlieka net po paskaitų, o palankiai susiklosčiusį likimą abu sutartinai vadina didžiuliu džiaugsmu. Apie varžymąsi, pasak jų, nebuvo kilę nė minties – abu moka džiaugtis kitų sėkme, o geresnių rezultatų siekia vienas kitą motyvuodami. „Didžiulis privalumas studijuojant kartu – abipusis palaikymas. Jei kažkuris jaučia žinių spragą, padedame, paaiškiname vienas kitam. Mus skiria tik vieneri metai, tad veikiame išvien ir judame pirmyn dėl to paties tikslo“, – pastebi Agnė.
Šaltinis: Delfi.lt