Nepaisant geopolitinių iššūkių aukštųjų mokyklų tarptautiškumas auga, – atskleidė Tarptautinės universitetų asociacijos atliktas aukštųjų mokyklų tarptautiškumo tyrimas, (angl. the 6th edition of the Global Survey on Internationalization of Higher Education: The Future of Internationalization of Higher Education in January 2023). Tyrimo rezultatai išryškino mokymosi ir mokymo tendencijas, bei kaip aukštasis mokslas reaguoja į geopolitinius ir demografinius visuomenių pokyčius.
„IAU Global Survey yra patikimos aukštojo mokslo tarptautiškumo stiprinimo gairės“, – pažymi prof. dr. Inga Žalėnienė, Mykolo Romerio universiteto rektorė ir Tarptautinės universitetų asociacijos viceprezidentė.
Virtualus tarptautiškumas
„Spartūs technologiniai, geopolitiniai, demografiniai ir kiti pokyčiai padarė įtaką ir aukštajam mokslui, paskatino kurti naujas mokymo ir mokymosi metodikas, naujus mokslinius tyrimus, išryškino svarbų aukštojo mokslo ir visuomenės ryšį. Diskutuojant apie šių pokyčių poveikį tarptautiškumui, jo pobūdį ir vaidmenį, siekiama sutelkti dėmesį į visuomeninę aukštojo mokslo misiją“, – pažymi prof. dr. I. Žalėnienė.
Anot rektorės, tyrimas atskleidžia, kad visi šie pokyčiai paveikė žmonių gyvenimo, mąstymo ir tarpusavio bendravimo būdus; jie taip pat turėjo įtakos aukštojo mokslo pasauliui, ypač mokymo ir mokymosi metodikoms; jie paskatino naujus mokslinius tyrimus ir išryškino svarbų aukštojo mokslo bei visuomenės ryšį, ragindami iš naujo sutelkti dėmesį į visuomeninę aukštojo mokslo misiją. Šiandieniniame besikeičiančiame pasaulyje aukštojo mokslo tarptautiškumas taip pat pasikeitė, ir kai kurie iš minėtų pokyčių darė teigiamą poveikį tarptautiškumui, o kiti – neigiamą. Tai paskatino diskusijas apie tarptautiškumo pobūdį ir vaidmenį.
77 proc. tyrimo respondentų nurodė, kad jų atstovaujamoms institucijoms yra svarbios įvairios tarptautinio bendradarbiavimo formos. Daugelis jų siūlo virtualius studentų mainus (69 proc.), kursus internetu (59 proc.), nuotolines studijų programas (45 proc.).
Tarptautiškumo stiprinimo gairės
Viena iš pagrindinių tendencijų – didėjanti akademinių lyderių reikšmė ir studentų judumas. Jį, kaip svarbiausią tarptautiškumo prioritetą ir naudą, nurodė 44 proc. respondentų. Taip pat per pastaruosius penkerius metus labiausiai išaugo gebėjimų ugdymo veiklų, darnaus vystymo reikšmė.
MRU rektorė atkreipė dėmesį, kad šis tyrimas parodė, kad akademiniai vadovai visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiria tarptautiškumui, ypač tose institucijose, kurios anksčiau jį laikė mažai svarbiu. Šis rezultatas keičia nerimą keliančią tendenciją – didėjančią nelygybę tarp aukštųjų mokyklų, kuri buvo išryškinta 5-ajame leidime. Tyrimas nustatė, kad viso pasaulio aukštosios mokyklos pagrindine tarptautiškumo nauda laiko aktyvesnį tarptautinį bendradarbiavimą ir gebėjimų stiprinimą. Nors pagal prioritetus vis dar daugiausia dėmesio skiriama studentų judumui, per pastaruosius penkerius metus labiausiai išaugo tarptautinio bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimo veiklos apimtys.
„Tai rodo, kad akademinės institucijos visame pasaulyje vis geriau suvokia tarptautiškumo naudą“, – pažymi prof. dr. Inga Žalėnienė.
Iš viso tyrimui duomenis pateikė 722 aukštojo mokslo institucijos iš 110 pasaulio šalių. Dauguma tyrime dalyvavusių institucijų buvo mažos arba vidutinio dydžio, kurių bendruomenes sudaro apie 10 000 studentų. Daugiau negu pusė tyrime dalyvavusių institucijų buvo valstybinės aukštosios mokyklos, kiek mažiau – privačios. Visos jos turėjo visų trijų laipsnių studijų pakopas: bakalauro, magistro, doktorantūros. Šis tyrimas atliktas jau šeštus metus iš eilės.
Tyrimo ataskaitą rasite čia.