Sveikiname dr. Audrą Balundę (Psichologijos institutas), 2023 m. rugsėjo 14 d. apgynusią psichologijos mokslo krypties (S 006) daktaro disertaciją „The Power of Environmental Considerations to Guide Pro-Environmental Behavior Among Different People and in Different Contexts“ (liet. k. ,,Susirūpinimo aplinka galia paaiškinti aplinką tausojantį elgesį skirtingiems žmonėms įvairiuose kontekstuose") Mykolo Romerio universitete ir Groningeno universitete ir gavusią Europos daktaro sertifikatą.

Moksliniai vadovai:
Prof. dr. Rita Žukauskienė (Mykolo Romerio universitetas, Lietuva, socialiniai mokslai, psichologija, S 006), 2015-2023 m.;
Prof. dr. Goda Perlavičiūtė (Groningeno universitetas, Nyderlandai, socialiniai mokslai, psichologija, S 006), 2016-2023 m.;
Prof. dr. Linda Steg (Groningeno universitetas, Nyderlandai, socialiniai mokslai, psichologija, S 006), 2016-2023 m.

Gynimo taryba (Mykolo Romerio universitetas):
Pirmininkas - prof. dr. Aistė Diržytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Nariai:
prof. dr. Andrik Becht (Utrechto universitetas, Nyderlandų Karalystė, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Silvia Collado (Saragosos universitetas, Ispanijos Karalystė, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Danielius Serapinas (Mykolo Romerio universitetas, medicinos ir sveikatos mokslai, medicina, M 001);
prof. dr. Audronė Telešienė (Kauno technologijų universitetas, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).

Šiandieninių ekologinių iššūkių, mastas ir rimtumas skatina ieškoti veiksnių, kurie motyvuotų įvairius aplinką tausojančius elgesius skirtingiems žmonėms ir įvairiuose kontekstuose. Todėl, pagrindinis šios disertacijos klausimas buvo, kiek bendrieji susirūpinimo aplinka komponentai, tokie kaip biosferinės vertybės ir aplinkosauginis tapatumas, o taip pat asmeninės normos tausoti aplinką, gali paaiškinti įvairius aplinką tausojančius elgesius kontekste ir imtyje, kurie nebuvo tirti (t. y., Lietuvoje ir paauglių imtyje). Pirma nustatėme, kad aplinkosauginis tapatumas yra atskiras teorinis darinys, nuo ryšio su gamta ir aplinkos tapatumo. Aplinkosauginis tapatumas galėtų būti naudojamas intervencijose, skirtose skatinti aplinką tausojantį elgesį. Toliau išsiaiškinome, kad susirūpinimo aplinka komponentai, gali paaiškinti įvairius aplinką tausojančius elgesius Lietuvoje, nepaisant to, kad žmonės Lietuvoje, be aplinkosaugos problemų, susiduria su įvairiomis socialinėmis, demografinėmis ir ekonominėmis problemomis. Be to, susirūpinimo aplinka komponentai paaiškino daugelį aplinką tausojančių elgesių paauglių imtyje, net ir turint mintyje, kad kiti, jų amžiui būdingi ypatumai (pvz., padidintas jautrumas bendraamžių įtakai), galėtų turėti daugiau įtakos elgesiui nei susirūpinimas aplinka. Įdomu tai, kad susirūpinimo aplinka komponentai paaiškino paauglių aplinką tausojantį elgesį panašiai gerai, kaip ir specifiški
elgesiui veiksniai, tokie kaip pavyzdžiui įpročiai ar socialinės normos. Galiausiai, nustatėme, kad tėvų ir paauglių susirūpinimo aplinka komponentai buvo stipriai susiję, o tai rodo, kad šeima gali būti svarbus pagrindas asmens susirūpinimo aplinka formavimui. Susirūpinimas aplinka nepaaiškino kai kurių aplinką tausojančių elgesių suaugusiųjų ir paauglių imtyse. Tai rodo, kad gali būti svarbių kliūčių, trukdančių susirūpinimui aplinka motyvuoti aplinką tausojantį elgesį. Kliūtys gali būti susijusios su šalies kontekstu ar amžiaus grupės ypatumais. Remiantis gautais rezultatais, pasiūlėme du būdus, kaip pasiekti, kad žmonių susirūpinimo aplinka komponentai motyvuotų jų elgesį. T. y., stiprinti susirūpinimo aplinką intervencijomis ir pritaikyti kontekstą taip, kad jis skatintų žmones elgtis vadovaujantis savo susirūpinimu aplinka.

The scope and the seriousness of ecological challenges urge us to identify general factors that could facilitate various pro-environmental behaviors among different people in different contexts. Therefore, the main question of this dissertation was to what extent environmental considerations, namely biospheric values, environmental self-identity and personal norms to engage in pro-environmental behavior are universal in explaining variety of pro-environmental behaviors in a context and sample that was not tested previously, namely in Lithuania and among adolescents. We first demonstrated that environmental self-identity is a theoretically and empirically distinct construct from other constructs representing human-environment relationship, and that it is a valuable target for interventions aimed at promoting many different pro-environmental behaviors. Next, we found that general environmental considerations, namely biospheric values, environmental self-identity and personal norms, can explain various proenvironmental behaviors in Lithuania, despite the fact that people are dealing with various social, demographic and economic issues besides environmental issues. Further, environmental considerations explain many pro-environmental behaviors among adolescents, even though they experience age related peculiarities such as increased susceptiveness to peer influence. In fact, we found that general environmental considerations explain adolescents’ pro-environmental behavior to a similar extent as behavior-specific factors, such as habits or intentions. Finally, we found that parents’ and adolescents’ environmental considerations were strongly related, suggesting that families could potentially be an important basis for shaping individuals’ environmental considerations. Environmental considerations
did not explain some pro-environmental behaviors though, both for adults and adolescents, suggesting that there may be important barriers for people to act upon their pro-environmental considerations, which might be characteristic to a country, context or a specific age group. Building on the findings, we proposed two routes to connect people’s environmental considerations and behavior, namely strengthening the environmental considerations and implementing contextual changes to enable people to act upon their environmental considerations.