Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje š. m. birželio 10 d. Mykolo Romerio universiteto (MRU) ekspertai pristatė atliktą tyrimą „Baudžiamojo proceso esamo reglamentavimo analizė ir vertinimas“. Šis įvertinimas buvo atliekamas gyvendinant projektą „Modernios ir atviros prokuratūros kūrimas Lietuvos Respublikoje“, finansuojamą 2020–2024 metų Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo ir bendrojo finansavimo lėšomis.
Teisinio reguliavimo analizė apėmė įvairius prokuratūros veiklos klausimus:
- baudžiamojo persekiojimo analizę dėl nusikalstamų veikų, darančių didelę žalą valstybės finansams ir Europos Sąjungos finansiniams interesams, nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, nusikalstamų veikų dėl smurto prieš vaikus ar seksualinio vaikų išnaudojimo;
- informacinių sistemų ir kitų modernių technologijų panaudojimą baudžiamojo persekiojimo srityje;
- prokuratūros institucijos vidinės struktūros analizę, personalo valdymą ir paskirstymą, atsižvelgiant į prokurorų veiklos sričių ir kompetencijų paskirstymą, prokuratūros ir prokurorų vidinį ir išorinį bendradarbiavimą; pagrindinių baudžiamojo persekiojimo srityje veikiančių institucijų – ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros ir teismų – bendradarbiavimo klausimus.
Pristatydami tyrimo rezultatus, MRU ekspertai pastebėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) numatytoms tradicinėms supaprastinto proceso formoms – teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui ir pagreitintam procesui, taip pat neprivalomo ikiteisminio tyrimo nutraukimo formoms – esminių teisinio reguliavimo pokyčių nereikia. Tačiau BPK įtvirtinti orientaciniai ikiteisminio tyrimo terminai siejami tik su nusikalstamos veikos sunkumu, ir tai, kad šiuos terminus galima pratęsti, nepadidina ikiteisminio tyrimo veiksmingumo. Ekspertai siūlo persvarstyti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 62–65 straipsnių nuostatas ir įvertinti, ar būtinas (neperteklinis) apskundimas aukštesniajam prokurorui, kuriam galima teikti skundus dėl ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ir jį organizuojančio prokuroro veiksmų ar nutarimų. Siūloma BPK papildyti nuostatomis, draudžiančiomis proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, taip pat teise ikiteisminio tyrimo stadijoje skųsti pareigūnų, prokuroro veiksmus ir nutarimus.
Tyrimo metu įvertinus proceso pagreitinimo prielaidas tiriant nusikalstamas veikas, darančias didelę žalą valstybės finansams ir ES finansiniams interesams, nustatyta, kad esminės įtakos tam turi specialių žinių panaudojimas. Reglamentuojant specialiųjų žinių panaudojimą, turėtų būti suteikiama daugiau diskrecijos proceso subjektams, inicijuojantiems ir skiriantiems tokius tyrimus. Ekspertai priėjo išvados, kad turto tyrimas, skirtas konfiskuotino turto paieškai, nelaikytinas savarankišku teisiniu procesu, kuris gali būti vykdomas nesiejant jo su nusikalstamų veikų tyrimu (išskyrus turto tyrimą kai kuriais civilinio turto konfiskavimo atvejais). BPK nenumato galimybės pabaigus baudžiamąjį procesą vykdyti savarankišką turto tyrimo procesą siekiant nustatyti, ar turtas atitinka konfiskuotino turto požymius. Nors turto tyrimas, atliekamas per ikiteisminį tyrimą, turi įtakos baudžiamojo proceso trukmės pailgėjimui, kol kas nėra teisinių prielaidų keisti tokį teisinį reguliavimą. O kalbant apie sankcijas už ekonominio finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pažymėtina, kad sankcijų sistema yra nesubalansuota, neatitinkanti ultima ratio principo ir proporcingumo reikalavimo tiek lyginant atitinkamose normose nustatytas sankcijas tarpusavyje, tiek ir su kitose BK normose nustatytomis sankcijomis. Todėl būtinas kompleksinis sankcijų už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas tyrimas siekiant, kad jose nustatytos bausmės ir jų dydžiai būtų teisingi ir proporcingi.
Vertinant prokuratūros naudojamų informacinių sistemų – IBPS ir IPS – optimizavimą, pasiūlyta atlikti vartotojų reikalavimų analizę ir jos pagrindu spręsti dėl IBPS ir IPS funkcionalumo gerinimo.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad prokurorų specializacijos baudžiamajame procese reglamentavimas turi būti grindžiamas dispozityviuoju teisinio reguliavimo metodu (arba šis metodas turi būti vyraujantis). Tai suteiktų platesnių galimybių prokuratūros (atitinkamų padalinių) vadovams administracinės nuožiūros pagrindu, įvertinus reikšmingus kriterijus (pavyzdžiui, žmogiškieji ištekliai, darbo krūvis) spręsti klausimą dėl atitinkamų specializacijų poreikio.
Tyrimą atliko MRU ekspertai prof. dr. Rima Ažubalytė, prof. dr. Raimundas Jurka, prof. dr. Andrius Nevera, doc. dr. Renata Marcinauskaitė ir prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė.
Atliktas tyrimas pasitarnaus kaip atspirties taškas tolimesnėms Lietuvos Respublikos prokuratūros veikloms pagal projektą ir prokuratūros veiklos gerinimui.