Žmonės dažnai nesusimąsto apie gamtos ir jos ekosistemų svarbą bei naudą. Mus supanti gamtinė aplinka, jos teikiamas gėris žmogui atrodo nemokamas ir savaime suprantamas, dėl to dažnai tinkamai netausojamas ir nevertinamas. Mokslininkai tyrinėja skirtingas ekosistemas ir jų teikiamą naudą žmonijai, kuri apibūdinama ekosistemų paslaugų (ecosystem services – angl.) terminu. Skamba išties neįprastai ir truputį... vartotojiškai.

 

Pagal Bendrąją tarptautinę ekosistemų paslaugų klasifikaciją (CICES) šios paslaugos skirstomos į tris pagrindines grupes. Tai reguliavimo ir palaikymo paslaugos (regulation & maintenance – angl.), kurias ekosistemos teikia per įvairias reguliavimo funkcijas, pavyzdžiui, vandens, oro ar dirvožemio kokybės gerinimą, anglies dvideginio sugėrimą. Aprūpinimo paslaugų (provisioning – angl.) naudą galima tiesiogiai apčiuopti ir panaudoti savo reikmėms: tai maisto produktai, kuro ištekliai, geriamas vanduo, vaistinės medžiagos, mediena ir kiti materialūs ištekliai. Kultūrinės paslaugos (cultural – angl.) – tai nematerialios ekosistemų teikiamos naudos, patenkinančios įvairius kultūrinius, socialinius ir emocinius žmonių poreikius, tokius kaip turizmas, poilsis, estetinis ar dvasinis pasitenkinimas, kurį žmogus patiria būdamas gamtoje ar šalia jos. Akivaizdu, kad nuo skirtingų ekosistemų ir jų paslaugų priklauso ne tik žmogaus gyvenimo kokybė, bet ir apskritai egzistavimas. Tik šių paslaugų dėka mes gauname maistą, švarų orą, vandenį, jos padeda mažinant triukšmą, taršą ar vasaros karščio bangas miestuose. Ypač pabrėžtina ekosistemų paslaugų nemateriali nauda, teikiant paslaugas poilsio, estetikos, edukacijos ir kitose srityse. Ekosistemų paslaugų samprata atsirado dėl padidėjusio poreikio užtikrinti žmogaus ir ekosistemų darnią sąveiką, tvarų valdymą ir išvengti negrįžtamos žalos ekosistemoms, taigi ir žmonių gerovei.

 

Didėjant gyventojų skaičiui atsparių ir sveikų ekosistemų, kurios užtikrintų biologinę įvairovę ir žmonių gerovę, poreikis vis labiau bus jaučiamas miestuose, kur didžiausias gyventojų tankis sutampa su didžiausiu poveikiu aplinkai. Iš tikrųjų žmogaus veikla daro įtaką visoms ekosistemų paslaugoms, bet imkime minėtą miestų pavyzdį. Galėtume paklausti, kas gi miestuose teikia ekosistemų paslaugas ir tikėtina, kad ne vieną atsakymas nustebintų. Tai vadinamoji žalioji-mėlynoji infrastruktūra: parkai, žaliosios zonos, miesto miškeliai, sodai ir daržai, upeliai, ežerai, tvenkiniai, bet tai pat ir sąvartynai ar kapinės. Tinkamas paslaugų pavyzdys mieste yra vandens reguliavimo paslauga. Dirvožemio pralaidumas, medžiai ir kita augmenija yra itin svarbūs sugeriant lietaus vandenį ir mažinant apkrovimus inžinerinėms drenažo sistemoms, o taip pat potvynių pavojaus mažinimui. Kitas pavyzdys yra mikroklimato reguliavimas.

Žalieji miesto plotai, vakaruose populiarėjantys žalieji stogai ar sienos ženkliai prisideda prie temperatūros sumažinimo vasaros metu, o tai kartu reiškia ir mažesnį energijos suvartojimą oro kondicionavimui. Ekosistemų paslaugų išsaugojimas, ypač miestuose, gali atnešti ir finansinės naudos. Pavyzdžiui, minėtas vandens sulaikymas po liūties reiškia mažesnius nuotekų valymo kaštus, šešėlis ir apsauga nuo vėjo – galimybė pailsėti, tuo pačiu darbo efektyvumo gerinimas, o vadinamos žaliosios juostos apsaugo nuo triukšmo – tad nereikia statyti nuo triukšmo apsaugančių sienų.

Kita vertus, jeigu nebūsime pakankamai apdairūs keisdami gamtą, neįvertinsime ekosistemų paslaugų ir toliau jas laikysime neišsenkančiomis, neabejotinai turėsime investuoti papildomai, siekiant išlaikyti pageidaujamą gyvenimo kokybę, pvz., teks valyti didesnius kiekius vandens ir nuo potvynių saugotis brangiomis inžinerinėmis priemonėmis, įrengti papildomų kondicionierių ir pan.

 

Labai svarbu suprasti, kad gamtos potencialas teikti paslaugas priklauso nuo skirtingų ekosistemų ir jų būklės. Akivaizdu, kad nuo jų būklės prastėjimo ar net išnykimo mažėja jų galimybės teikti šias paslaugas. Netgi tuomet, kai mums atrodo, kad dėl aplinkos degradacijos kažką laimime, turime nepamiršti, kad dar daugiau prarandame. Tik supratę ir įvertinę, kokias tikrąsias paslaugas mums teikia gamta, galime priimti ir tinkamus, gamtą tausojančius sprendimus. Tokius sprendimus turi priimti kiekvienas iš mūsų bet labiausiai sprendimus priimantys asmenys, pavyzdžiui, ruošdami miestų vystymo planus. Harmoningam ekosistemų funkcionavimui ypač svarbi biologinė įvairovė. Tik susipažinus su konkretaus regiono biologine įvairove, ten esančiomis ekosistemomis įmanoma tinkamai pasinaudoti ir teikiamomis ekosistemų paslaugomis. Tai akcentuoja ir Europos Sąjungos institucijos. 2020 m. ES biologinės įvairovės strategijos vienas iš pagrindinių tikslų yra išlaikyti ir atkurti ekosistemas bei jų teikiamas paslaugas, tačiau tam labai svarbu stiprinti žinias apie ekosistemas ir jų teikiamas paslaugas. Dėl didelio gyventojų skaičiaus miestuose naudojimasis ekosistemų paslaugomis yra ypač intensyvus. Tai turi neigiamą poveikį tiek pačioms ekosistemoms, tiek ir jų paslaugoms. Svarbu tai, kad ekosistemų paslaugas skirtingai vertina skirtingi žmonės, vadinami suinteresuoti asmenys. Štai aplinkosaugininkas žino, kad svarbu išsaugoti, o eiliniam gyventojui norisi, kuo daugiau pasinaudoti teikiamu gėriu. Tad ekosistemų paslaugų vertinimo ir išsaugojimo procese svarbus suinteresuotų asmenų įtraukimas ir dalyvavimas bei skirtingų požiūrių atstovavimas.

 

MRU Aplinkos valdymo laboratorija pradėjo unikalų ES finansuojamą mokslinį projektą apie Lietuvos ekosistemų paslaugas „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas (LINESAM)“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0104. Pagrindinis darbo grupės tikslas – atlikti nacionalinį vertinimą ir kartografuoti egzistuojančias ekosistemų paslaugas Lietuvoje. Projekto metu gautos žinios padės geriau suprasti sąveikas tarp skirtingų Lietuvos ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės bei nustatyti socialinius ir ekonominius veiksnius, įtakojančius ekosistemų pajėgumus teikti įvairias paslaugas. Pabrėžtina, kad šį projektą universitetas vykdys bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, siekiant, kad gauti rezultatai kuo geriau atitiktų potencialių naudotojų poreikius.

Tikimasi, kad tai nebus vienas iš tų tyrimų, kurių rezultatai nuguls giliai stalčiuje, bet bus panaudotas gerinant aplinkos gerovę Lietuvoje. Viena svarbiausių projekto dalių yra suinteresuotųjų asmenų įtraukimas į ekosistemų paslaugų vertinimą ir pokyčių veiksnių analizę. Jau įrodyta, kad skirtingi asmenys ar įvairius sektorius atstovaujantys žmonės dažnai reikšmingomis laiko skirtingas ekosistemų paslaugas. Šiam tikslui pasiekti ir yra labai svarbus mokslo, suinteresuotos visuomenės bei sprendimus priimančių institucijų bendradarbiavimas. Galutinis šio projekto rezultatas – interaktyvus geoportalas, kuriame bus pateikti duomenys apie Lietuvos ekosistemas, jų teikiamas paslaugas skirtinguose Lietuvos regionuose. Šie duomenys turėtų padėti visuomenei ne tik efektyviai naudoti ekosistemų teikiamas galimybes, bet ir spręsti aplinkosaugos problemas.