Privalomus kasdieninius pasitarimus daug kur pakeitė keli elektroniniai laiškai, o nuotoliniai susitikimai optimizavo kelionės laiko sąnaudas ir transporto išlaidas. Natūralu, kad elektroninės priemonės bus plačiau bei dažniau naudojamos ir pasibaigus karantinui, tikėtina, kad atsiras daugiau lankstumo ir valstybės tarnyboje optimizuojant darbo organizavimo procesus ir planuojant laiką – tarnautojas turės daugiau galimybių pasirinkti, iš kur ir kada atlikti užduotis, o nuotolinės video konferencijos taps įprastu reiškiniu. 

 

Greičiausiai ir stambios konferencijos bei tarptautiniai renginiai vis labiau išnaudos virtualių elektroninių platformų galimybes. Prie viešųjų paslaugų priskiriamos ir mokymas bei studijos. Karantinas privertė ir aukštąsias mokyklas, universitetus išbandyti aibę įvairių naujų priemonių bei nuotolinio darbo metodų. Nuotolinio darbo galimybės ar video konferencijos daugelį metų egzistavo, tačiau tokiais mastais ir intensyvumu iki šiol nebuvo naudojamos. 

Karantinas padėjo atrasti nuotolinio mokymo ir mokymosi privalumus ir formuoti įgūdžius, keisti įprastus dėstytojų ir studentų elgesio ir įpročių modelius. Tikėtina, kad dalis sukauptų gerųjų patirčių bus taikoma ir toliau, o studentai besirinkdamas aukštąją mokyklą atsižvelgs ir į jos suteikiamas nuotolinių studijų galimybes. 

 

Karantinas parodė, kurios aukštosios mokyklos buvo pažangesnės informacinių technologijų taikymo studijų procese, sugebėjo nestabdyti studijų proceso ir sklandžiai pereiti prie nuotolinių studijų. Tikėtina, kad visas viešųjų paslaugų teikimo spektras bus labiau skaitmenizuojamas ir robotizuojamas. 

Veikloms, kuriose tiesiogiai privalo dalyvauti žmogus (pvz. socialinių darbuotojų, mokytojų, gydytojų, policijos pareigūnų ir kt. veikla), bus siekiama maksimaliai taikyti technologinius sprendimus siekiant palengvinti bei didinti darbo efektyvumą ir kiek įmanoma mažinti darbuotojo kontaktą su klientu ar kita tiksline auditorija. COVID-19 pademonstravo ir mums priminė, kad profesijos, susijusios su viešojo sektoriaus veikla yra labai svarbios visos valstybės gyvenime. Dėmesio centre atsidūrė veiklos, kurios yra svarbios žmogaus sveikatai, saugumui, švietimui, užtikrina sklandų valstybės funkcionavimą, ir kurios labiau susijusios su komfortu, pramogomis ar poilsiu. Pastarųjų daugeliui tenka atsisakyti arba jomis pasirūpinti savarankiškai.

 

Žmonės, gyvenantys savi izoliacijos sąlygomis priversti atsisakyti dalies įprastų pramogų, „stabdo“ ir šias veiklas aptarnaujančių verslų apsukas. Atitinkamai, permąstoma paslaugų, susijusių su asmens sveikata, saugumu, švietimu bei šias sritis aptarnaujančių profesijų vertė. Šių profesijų atstovai pelnytai vadinami herojais, jų kasdienybė nuolat aptariama per masinės informavimo priemones. 

 

Kaip niekada anksčiau, viešojo administravimo institucijų vadovai, konkrečių sričių ekspertai dažniau pasirodo televizijos ekranuose negu politikai. Dalis politikų susitelkia į sprendimus, dalis, deja, vietoj pagalbos ar konstruktyvių pasiūlymų, daugiau rūpinasi savo įvaizdžiu nekonstruktyviai kritikuodami ar siūlydami nepagrįstas idėjas, kurios esamoje situacijoje kelia tik chaosą. 

 

Bet kuriuo atveju viešojo administravimo sistemos veikla dabar dėmesio centre, atsiskleidžia, kas šioje sistemos funkcionuoja sėkmingai, o kas – ne, ir ką būtų galima tobulinti ateityje. Taigi, viešojo sektoriaus organizacijose, ypatingai, viešojo administravimo institucijose, kaip niekada anksčiau, tampa svarbi lyderystė, vadybiniai gebėjimai ir strateginis mąstymas, veiklos tęstinumo užtikrinimas, gebėjimas susitelkti, pamirštant nesutarimus, siekiant laimėti kovą su bendru priešu. Taigi, po COVID-19 sukelto karantino keisis tiek mūsų gyvenimo įpročiai, tiek viešojo sektoriaus veiklos organizavimas. Tikėkimės, kad išmokus šias pamokas jis bus veiksmingesnis ir labiau orientuotas į piliečių gyvenimo kokybę, o dėl šios kokybės kovojančioms profesijoms bus skiriamas deramas dėmesys.