Praėjusią savaitę 37 Seimo nariai pasirašė kreipimąsi į Vengrijos parlamentarus, atkreipdami dėmesį į vis labiau ryškėjantį grėsmingą reiškinį Vidurio ir Rytų Europoje, kai dalis šio regiono valstybių, priklausančių Europos Sąjungai (ES), ima naudoti nacionalinę kortą prieš savo kaimynes. Kreipimąsi, kurio vienas autorių yra Andrius Kubilius, pasirašė ne tik konservatoriai, bet ir socialdemokratų, liberalų bei „valstiečių“ frakcijų atstovai.
Tarp jų – po Lietuvos socialdemokratų frakcijos skilimo pareigas Seime išlaikę Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Socialdemokratų darbo partijos kūrėjai.
Minėtu dokumentu Vengrijos parlamentarai raginami žengti žingsnius stabdant savo vyriausybės norą blokuoti Ukrainos suartėjimą su ES. Įvairūs aukšto rango Vengrijos pareigūnai, įskaitant užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto, pastaraisiais mėnesiais keliskart tuo grasino, piktindamiesi nauja Ukrainos švietimo įstatymo redakcija.
Pagal šio įstatymo pataisas Ukrainoje nuo 2020 metų, pradedant nuo penktos klasės, turėtų būti įvestas visuotinis mokymas ukrainiečių kalba, o švietimas nacionalinių mažumų kalbomis būtų paliktas tik pradinėse mokyklose.
Pačioje Ukrainoje netrūko diskusijų, ar įstatymas atitinka demokratines normas, Europoje reguliuojančias nacionalinių mažumų teises, ir ar jis buvo priimtas tinkamu laiku. Aukščiausiosios Rados sprendimu stiprinti ukrainiečių kalbos vartojimą 2014 metais jau pasinaudojo Maskva, įgyvendindama savo politiką Kryme ir Donbase, kurstydama antiukrainietiškas nuotaikas.
Paskui Rusijos televizija ėmė kalbėti ir apie vadinamąjį vengrų tautinės mažumos teisių pažeidinėjimą Vakarų Ukrainoje, darė užuominas, ar vengrams Ukrainos Užkarpatėje nereikėtų kurti savo respublikos. Lyg ir analogo Kremliaus suformuotoms bei remiamoms vadinamosioms liaudies respublikoms Donbase. Maskvai tokia įvykių eiga būtų didelė pagalba, siekiant savo tikslų Ukrainoje. Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis 2014 metais pareiškė, kad Rusiją domina tik Pietryčių Ukraina, o ES šalys – Vengrija, Lenkija, Rumunija – tegul dalijasi Vakarų Ukrainą.
Šio V. Žirinovskio pareiškimo Kremlius nekomentavo, bet matome, kad Rusijos politikoje V. Žirinovskiui yra paliktas ekspansinių idėjų skelbėjo vaidmuo. Kremlius įdėmiai stebi, kaip į jas reaguojama, prieš žengdamas kitus žingsnius. Rusijos žiniasklaida ne kartą rašė, kad Vengrija dalija savo šalies pasus Vakarų Ukrainoje, o Rumunija – ir Moldovoje. Maskva tai laikė ženklu, kad abi šios valstybės sieks ir politinės įtakos minėtų kaimynių šalių regionuose.
„Pasų politika“ lyg veidrodis atspindi tai, ką ir Kremlius daug metų darė Kryme, Donbase (Ukraina), Abchazijoje, Pietų Osetijoje (Gruzija), Padniestrėje (Moldova). Paskui vyko šių valstybių regionų aneksija arba jų pavertimas įšaldytų konfliktų zonomis. Maskva tikėjosi, kad idėja susigrąžinti kadaise turėtas teritorijas Ukrainoje, kur ir šiandien kompaktiškai gyvena gausios tautinės mažumos, galbūt bus patraukli Vengrijai ir Rumunijai. Su viltimi žiūrėta į Lenkiją, kuri Vakarų Ukrainoje, kaip ir Pietryčių Lietuvoje, dalijo lenko kortas lyg pasų analogus.
Tačiau jokia ES šalis neužkibo ant Kremliaus kabliuko. Nors Maskva kvietė jų politikus stebėti vadinamojo referendumo dėl Krymo, tuo susiviliojo tik patys radikaliausi Vengrijos ir Lenkijos veikėjai. Oficiali Budapešto, Bukarešto ir Varšuvos politika iki šiol buvo palaikyti Ukrainos ir Moldovos teritorinį vientisumą. Tačiau Vengrija pastaraisiais metais sugebėjo paversti Ukrainos Užkarpatę savo šalies politinio proceso dalimi. ES teisė leidžia turėti dvigubą pilietybę – ES šalių ir valstybių, kurios siekia suartėti su ES, todėl jose gyvenantys vengrai, turintys Vengrijos pasus, gali dalyvauti Vengrijos rinkimuose, būti jos partijų nariais.
Panaši tendencija sklinda ir iš Bukarešto rumunų gyvenamame Ukrainos regione Bukovinoje, taip pat Moldovoje, kur iki šiol aiškinamasi, ar moldavai ir rumunai – viena tauta. Prieš naujos redakcijos Ukrainos švietimo įstatymą jau pasisakė ir į Maskvą besižvalgantis Moldovos prezidentas Igoris Dodonas. Kremlius džiaugiasi. Šioje situacijoje galima groti jau ne pirmuoju smuiku.
Atsakymą, ar Ukrainoje priimtas Švietimo įstatymas iš tikrųjų pažeidžia tautinių mažumų teises ir demokratijos normas, pateiks autoritetinga Venecijos komisija, į kurią kreipėsi pati Ukraina. Tačiau ES šalys neturėtų daryti panašių politinių demaršų šalių, siekiančių suartėti su Vakarais, atžvilgiu. Juolab kai neaišku, ar čia kaltas tik Švietimo įstatymas, ar ir valstybių noras žvalgytis į regionus, kurie kadaise buvo jų dalis.
Tokia politika gali labai destabilizuoti situaciją Vidurio ir Rytų Europoje, kuriai priklauso ir Lietuva. Štai kodėl Seimo narių kreipimasis atsirado tinkamu laiku. Jis gali paskatinti ES šalis susivokti, koks pavojingas bandymas yra žaisti nacionaline korta. Labai pavojingas yra ir kylantis Varšuvos bei Kijevo konfliktas dėl požiūrio į istoriją.
Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas. Komentaras publikuotas portale lzinios.lt