2018 m. tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje buvo pažymėti ne tik svarbių įvykių, susietų su šiais metais. Prisiminta ir keletas ypač reikšmingų istorinių datų, kurių jubiliejus minėtas tais metais. Ir vis dėlto, žvelgiant į šių dienų aktualijas, akivaizdu, jog tam tikrų istorinių įvykių atsiminti nenorėta. Galbūt per daug visa tai badytų akis. Lietuvoje 2018 metai įsiminė, visų pirma, paminėjimu 100 metų nuo mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimo, taip pat šimtmečio minėjimu nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo bei 30-mečiu nuo Lietuvos Nepriklausomybės judėjimo: Sąjūdžio įsikūrimo.

 

Visos kitos istorinės datos bei asmenybės, kam buvo irgi paskirti Seimo sprendimu 2018 metai, šiek tiek nublanko aukščiau išvardintų įvykių bei datų pagerbime. Pasaulyje šias metais buvo įvardinta viena pagrindinė data: Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjimas, sukvietęs į Paryžių daugelio pasaulio šalių vadovus. Taip pat įvairiose valstybėse, visų pirma, Centrinėje, Rytų Europoje bei prie Baltijos jūros, įskaitant Lietuvą, minėtas šimtmetis nuo tų valstybių įsikūrimo ar atsikūrimo. Čia slypi ir vienas tokios didelės tragedijos, kaip Pirmasis pasaulinis karas, paradoksų.

 

Šio karo pabaiga, kai nusilpo ir žlugo keturios imperijos, valdžiusios Centrinę bei Rytų Europą ir Artimuosius Rytus, davė pradžią daugelio šalių gimimui ar suteikė galimybę išsilaisvinti iš svetimųjų jungo tautoms, kurios anksčiau jau turėjo valstybingumą. Bet turėjo įvykti dar baisesnė tragedija: Antrasis pasaulinis karas, kad griūtų ne tik šios keturios imperijos, o ir visos kitos. Tada naujos valstybės gimė visame pasaulyje, įskaitant ir Afrikos kontinentą, kurį iki tol be gailesčio dalinosi Europos šalys. Didžioji dalis buvusių imperijų susitaikė su teritorijų praradimu 1918 metais ar vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, kai jų valdytose žemėse susikūrė daug šalių. Ir šių valstybių vadovams buvo ką švęsti 2018 m. Paryžiuje. Jų kalbos bei rūpestis apie tai, kad niekad daugiau nepasikartotų baisusis karas skambėjo labai įtikinamai.

 

Tačiau tarp aukšto rango svečių Paryžiuje buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio šalis ne tik, kad įvykdė dabar kitos valstybės teritorijos aneksiją, bet ir kariauja nepaskelbtą karą, naudodama karius be atpažinimo ženklų. To nebuvo Pirmajame pasauliniame kare prieš 100 metų, bet visa tai jau buvo prieš 80 metų. 1938 m. kovo mėnesį įvyko Austrijos anšliusas (Vokietija prisijungė Austriją), 1938 m. rugsėjo – Sudetų krašto aneksija, atplėšus jį nuo Čekoslovakijos. Taip buvo pereita į 1939 m., kai vėlgi kovo mėnesį Vokietija įjungė į savo sudėtį dar vieną valstybę: Čekoslovakiją, o po to dar Klaipėdos kraštą atplėšė nuo Lietuvos, vadintą Memeliu. Visa tai tapo preliudija 1939 m. rugpjūčio ir rugsėjo įvykiams, kai rugpjūčio 23 d. Hitleris ir Stalinas pasidalino teritorijas Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą, o 1939 m. rugsėjo 1 d. Hitleris surengė provokaciją prieš Lenkiją, pasiųsdamas ten savo karius be atpažinimo ženklų. Stalinas įvedė kariuomenę į teritorijas, kurias Lenkija kontroliavo Rytuose. Taip du diktatoriai, ne tik Hitleris pradėjo baisų pasaulinį karą. Apie tai Vakaruose tarsi jau užmirštama.

 

80 metų senumo įvykiai niekaip Europoje nebuvo paminėti. Neaišku, ar dėl to, kad data yra neapvali, ar labai bado akis. O mūsų interesas, kaip tik turėtų būti tai Vakarams priminti. Nepadarėme to kartu su kitomis Vidurio bei Rytų Europos tautomis 2018 metais. Priminkime 2019 metais. Į tą pačią upę du kartus neįbrisi ir nėra identiškų situacijų pasaulyje, kai kalbame apie dvi skirtingas epochas: šiandien ir tada, prieš 80 metų. Bet nuolat priminkime tai, kas tiesiog krenta į akis: tada visos bėdos prasidėjo, kai atsirado asmuo, kuris reiškė teisę į kitų šalių teritorijas, manipuliuodamas tai tautų apsisprendimo teise, tai aiškindamas, kad su jo valstybe neteisingai buvo pasielgta. Ir dabar taip pat. Tada prieš 80 metų viskas prasidėjo nuo kitos šalies teritorijos aneksijos. Ir dabar.

 

Bet yra dar vienas labai reikšmingas dalykas, ką svarbu atsiminti šiandien, kai 2018 metai pereina į 2019 metus, jeigu žvelgtume per 80 metų senumo įvykių prizmę. 1938 m. viskas įsisiūbavo iki baisios tragedijos ne tik dėl to, kad buvo keli agresoriai panorę pakeisti pasaulio tvarką. Likusios įtakingos pasaulio šalys nerodė aiškios politinės ir kitos valios stabdyti agresorius dar tada, kai jie tik įvykdė pirmą kitos valstybės teritorijos užgrobimą, o kylanti politinė, ekonominė ir karinė galybė: JAV pareiškė, kad laikosi neutraliteto politikos ir nesikiša į tai, kas vyksta už jos ribų. Tai irgi yra labai rimta 80 metų senumo pamoka, kurios negali prisiminti šiandien, kai įtakingiausios Vakarų šalies: JAV vadovas pareiškė, kad atsisako tarptautinės taikos prižiūrėtojo vaidmens pasaulyje. Įtikinti partnerius, kad JAV vaidmuo užtikrinti Europos saugumą turėtų ir toliau likti yra labai svarbus mūsų bendras uždavinys ateinančiais 2019 metais. Tam gal verta pasitelkti ir šias, 80 metų senumo pamokas. Kas žino, gal tai net svarbiau mūsų valstybei nei visos 2019 metų rinkimų batalijos.