Modernus pasaulis pasižymi sudėtingais tarpusavio ryšiais, todėl vienas žmogus negali žinoti atsakymų į visus klausimus. „Naujos technologijos ir inovacijos sukuria galimybes išnaudoti kolektyvinio žmonių intelekto potencialą“, – sako prof. dr. Aelita Skaržauskienė, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, knygos „Socialinės technologijos ir kolektyvinis intelektas“ bendraautorė.
„Dirbtinį intelektą sujungus su kolektyviniu, galima praplėsti žmogaus proto galimybių ribas ir galbūt surasti atsakymus į visuomenę jaudinančius socialinius klausimus“, – pažymi profesorė.
Nors vis daugiau kalbama apie dirbtinį intelektą, šiandien mokslininkai bando suprasti, kokios sąlygos padeda, o kokios trukdo atsirasti kolektyviniam intelektui (KI) „Žmonijos istorija liudija, kad kolektyvinis intelektas lengvai gali pavirsti kolektyvine beprotybe“, – sako A. Skaržauskienė.

Kas yra kolektyvinis intelektas ir kaip tai veikia?
Pasak mokslininkės, KI tyrimų sritis apima kompiuterių ir tinklų mokslo, vadybos, ekonomikos, socialinės psichologijos, sociologijos, politikos mokslų ir kitas disciplinas. A. Skaržauskienė sako, kad esminis kolektyvinio intelekto skirtumas nuo individualaus yra galimybė formuotis socialinėje sąveikoje tarp atskirų individų. „Nors gali atrodyti, kad KI – naujovė, jis egzistuoja nuo žmonijos atsiradimo“, – sako A. Skaržauskienė – Elementarūs kolektyvinio intelekto pavyzdžiai yra šeima, kariuomenė, valstybės bei organizacijos, kurios veikia bendrai ir kolektyviniu būdu priima sprendimus“.
Pasak mokslininkės, vienas pagrindinių šiuolaikinių kolektyvinio intelekto tyrinėtojų tikslų – pasitelkus technologijas pasiekti tokį žmonių sinergijos pagrindu atsirandantį intelekto lygį, kuris būtų neįmanomas atskiram individui ar kompiuteriui. „KI susiformuoja tuomet, kai žmonės tarpusavyje bendrauja ir tarp jų atsiranda sinergija. Tyrimais nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis dirbančių žmonių grupė yra protingesnė kartu nei kiekvienas atskiras žmogus, o technologijos, interneto ir socialinių tinklų platformos gali sudaryti visiškai naujas galimybes šiai sinergijai išaugti, – aiškina prof. dr. A. Skaržauskienė.
Pasak pašnekovės, pasitelkus kolektyvinį intelektą galima rasti kur kas geresnius sprendimus, tačiau tam reikia sukurti ir išnaudoti atitinkamas technologines priemones – platformas, leidžiančias reikšti nuomones bei jas struktūruoti.
Be to, KI atsiradimui grupėje būtinos Jameso Surowieckio nustatytos sąlygos: kritinė žmonių masė, žmonių įvairovė bei anonimiškumas.

Kodėl „Facebook“ – ne KI pavyzdys?
Masačusetso Technologijos institute, viename garsiausių akademinių JAV institucijų veikia „MTI Kolektyvinio intelekto centras“, kuriame užsiimama kolektyvinio intelekto moksliniais tyrimais ir siekiama išnaudoti jo teikiamus pranašumus. Tyrimai vykdomi žmonių grupėms duodant intelektualias užduotis ir ieškant priežasčių, kodėl grupė kolektyviai tampa „protingesnė“. „Šis centras yra pateikęs įdomių atradimų, pavyzdžiui, kad moterų skaičius grupėje turi labai didelę įtaką kolektyvinio intelekto atsiradimui. Jei daugiau nei 50 procentų grupės sudaro moterys, grupės intelekto koeficientas gerokai išauga“, – pastebi A. Skaržauskienė.
Anot jos, to priežastis paprasta – moterys tiesiog yra jautresnės tam tikrai informacijai ir padidina grupės narių socialinį įsitraukimą į problemos sprendimą. Internetas atvėrė kolektyvinio intelekto apraiškoms naujas galimybes. Keletas žinomiausių kolektyvinio intelekto pasiekimų yra „Google“, „Wikipedia“ ir „InnoCentive“. „Facebook“, pasak A. Skaržauskienės, nėra KI pavyzdys, nors socialiniame tinkle daugybė žmonių reiškia savo nuomonę.
Taip yra dėl to, kad socialiniuose tinkluose nėra mechanizmų, kurie leistų šioje platformoje esantiems žmonėms suderinti nuomones ir priimti kolektyvinius sprendimus. „Facebook“ šimtai žmonių gali išsakyti skirtingas nuomones, tačiau taip ir neprieiti prie jokios išvados, neišspręsti klausimo ar problemos. Mes ir ieškome būdų, kaip suteikti žmonėms galimybę panašiuose forumuose ne tik apsikeisti nuomonėmis, bet ir priimti realius sprendimus“, – sako A. Skaržauskienė.
Pasak mokslininkės, socialiniai tinklai leidžia suburti kritinę masę žmonių, užtikrinti didžiulę jų įvairovę ir anonimiškumą, tačiau jos neskatina kolektyvinio intelekto augimo, nes žmonės nebendradarbiauja. „Socialinės technologijos padeda vis didesniam skaičiui vartotojų tapti globalaus pokalbio dalyviais, tačiau vartotojų sukurto turinio kokybė gali drastiškai skirtis“, – sako A. Skaržauskienė. – Tad įvairios platformos, kuriose organizacijos ragina tiesiog išreikšti savo nuomonę, bet nesukuria atitinkamų motyvacinių mechanizmų bei nepasiūlo dalyviams įrankių kolektyviniam sprendimų priėmimui, nėra efektyvios ir nesukuria pridėtinės vertės tai bendruomenei. KI – tai priėjimas prie bendrų kolektyvine nuomone pagrįstų sprendimų ar atsakymų“.

Kolektyvinio intelekto priemonės jau kuriamos
Vienas kolektyvinio intelekto pavyzdžių yra MIT sukurta platforma „Climate collapse“, kurioje ieškoma tam tikrų sprendimų dėl klimato atšilimo. A. Skaržauskienės vadovaujama Mykolo Romerio universiteto mokslininkų komanda puslapyje www.collective-intelligence.lt yra sukūrusi įrankį, kurį galima naudoti vertinant bet kokią platformą, internetinį puslapį ar socialinį tinklalapį. Įrankis skirtas kolektyvinio intelekto indekso skaičiavimui. „Paskaičiuoti šį indeksą paprasta, tereikia atsakyti į anketoje užduotus klausimus ir sistema automatiškai sugeneruos atsakymą apie jūsų sistemos galimybes kurti kolektyvinį intelektą“, – pasakoja A. Skaržauskienė. – Gavę atsakymą ne tik galėsite palyginti savo platformos rezultatus su kitų platformų rezultatais, bet ir gausite rekomendacijas, kaip savo tinklą galėtumėte pagerinti“.
A. Skaržauskienė įsitikinusi, kad norint priimti sprendimus ne „iš viršaus“, žmonėms būtina sudaryti sąlygas priimti kolektyvinius sprendimus, o siekiant įtraukti visuomenę, jėgas turėtų sujungti ir socialinių, ir technologinių mokslų specialistai. „Paprastai, kurdami forumo platformą forumuose IT specialistai sudeda tam tikras funkcijas, neatsižvelgdami į jų socialinę vertę. Jei socialinių mokslų tyrinėtojai ir mokslininkai dirbtų kartu su IT specialistais ir ieškotų sprendimų, sukuriančių pridėtinę vertę visuomenei, atsirastų visiškai kitas kokybės lygmuo.
Tinkluose atsiranda galimybė žmonėms kartu su kompiuteriais kurti intelektualius produktus be centralizuotos valdžios pagalbos, tai labai pažangi visuomenės organizavimosi forma, tačiau efektyvius rezultatus įmanoma pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant socialiniams ir technologiniams mokslams“, – įsitikinusi MRU profesorė A. Skaržauskienė.