Ar kada nors susimąstėte, kas nutinka, kai asmuo nesutinka su valstybės viešojo administravimo institucijos sprendimu? Pavyzdžiui, verslininkas nesupranta, kodėl jam nebuvo išduotas statybos leidimas, ar kai gyventojui netikėtai padidinamas nekilnojamojo turto mokestis? Tokie nesutarimai tarp fizinių ar juridinių asmenų ir valstybės institucijų vadinami administraciniais ginčais. Dažniausia šie ginčai sprendžiami teismuose, tačiau ar tai visada geriausias būdas?

Pastaruoju metu daugiau kalbama apie greitesnes, lankstesnes ir mažiau kainuojančias alternatyvas teismo procesui. Taigi mediacija tampa vis aktualesnė. Privatinėje teisėje ji jau plačiai taikoma, tačiau administraciniuose ginčuose – dar naujovė.

Tai kelia daugybę klausimų: ar valstybė gali „derėtis“ su piliečiais? Ar įmanoma tokias situacijas spręsti taikiai, išvengiant teisminių kovų?

Mokslinė įžvalga: kodėl mediacija?

Šiuos klausimus nagrinėja teisės mokslų daktaro disertaciją ginantis doktorantas Vaidas Milius. Savo darbe „Mediacijos taikymo administracinėje justicijoje teoriniai ir praktiniai aspektai“ jis analizuoja, kaip mediacija gali būti taikoma sprendžiant administracinius ginčus. Taip pat nagrinėja, kokios kliūtys trukdo naudotis šiuo taikiu ginčų sprendimo būdu administracinėje justicijoje.

Iki šiol mediacijos galimybės šioje srityje nebuvo išsamiai tyrinėtos, tad šis mokslinis tyrimas užpildo svarbią ir labai aktualią praktikai teisės mokslo spragą. Disertacijoje, be teorinės analizės, pateikiama ir praktinė įžvalga, kad mediacija administraciniuose ginčuose gali būti efektyvi alternatyva, tačiau jos potencialas Lietuvoje nėra visiškai išnaudotas.

Tyrimo metu atlikti ekspertiniai interviu su viešojo administravimo subjektų atstovais atskleidė, kad daugelis jų  į mediaciją dažnai žiūri siaurai – kaip į būdą mažiausiomis laiko ir finansų sąnaudomis išspręsti ginčą.

Tačiau dokt. Vaidas Milius pabrėžia, kad mediacija turi ir platesnį tikslą: ne tik rasti kompromisą tarp šalių, bet ir suderinti viešąjį bei privačius interesus, taip užtikrinant socialinę darną ir atkuriant socialinę taiką tarp ginčo šalių. Tai itin svarbu administracinėje teisėje, kur viešojo intereso apsauga dažnai gali prieštarauti asmenų siekiams.

Mediacija – daugiau nei kompromisas

Tradicinis administracinių ginčų sprendimo kelias dažnai reikalauja daug laiko, pastangų ir finansinių išteklių. Mediacijos privalumas – galimybė susitarti be teisminio nagrinėjimo, išvengiant papildomų kaštų ir emocinės įtampos. Be to, mediacija leidžia geriau suprasti ne tik teisinius, bet ir socialinius ginčo aspektus. Pavyzdžiui, norint išspręsti ginčą dėl leidimo statybai išdavimo ar svarbaus visuomenei infrastruktūros vystymo projekto įgyvendinimo, mediacija gali padėti tiek piliečiui, tiek valstybei aptarti ir rasti kompromisą, atsižvelgiant į socialinį ir ekonominį kontekstą, neapsiribojant tik formaliu teisės taikymu.

„Mediacijos sėkmė nėra tik formalus ginčo užbaigimas. Svarbiausia, kad šalys suvoktų savo interesus ir galimus sprendimus, o pasiektas susitarimas būtų realiai įgyvendinamas“, – teigia dokt. V. Milius. Jis pabrėžia, kad mediacija gali būti sėkminga net ir nesudarius taikos sutarties – kartais vien pats procesas padeda šalims suprasti savo pozicijas ir išvengti tolesnio konflikto ar galimų formalių teisinių nesutarimų.

Ateities perspektyvos: prevencinė mediacija

Vienas iš svarbių tyrimo aspektų – mediacijos taikymo galimybės ankstyvoje ginčų stadijoje nagrinėjimas. Mokslininkas siūlo įteisinti prevencinę ir ankstyvosios stadijos mediaciją, kuri galėtų būti taikoma dar prieš administracinio ginčo formavimąsi. Tai reikštų, kad valstybės institucijos ir asmenys galėtų susitarti dar prieš kreipdamiesi į teismą ar ginčų komisijas. Toks požiūris atitiktų tiek administracinės teisės prigimtį, tiek praktinius poreikius, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų ginčų sprendimą.

Ši praktika Lietuvoje kol kas nėra taikoma. „Galima sukurti palankią aplinką šių mediacijos formų taikymui dar iki ginčo sprendimo Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ar teisme pradžios“, – dalinasi siūlymu dokt. V. Milius įžvelgdamas teisinės sistemos tobulinimo galimybes.

Mediacijos universalumas: daugiau nei teisės įrankis

Svarbi tyrimo įžvalga – mediacijos universalumas. Ji gali būti taikoma ne tik teisiniuose ginčuose, bet ir sprendžiant įvairius socialinius, ekonominius ar tarptautinius konfliktus. Mediacijos esmę mokslininko nuomone galima iliustruoti Martino Liuterio Kingo mintimi: „Taika yra ne tik tolimas tikslas, kurio siekiame, bet ir priemonė, kuria mes pasiekiame šį tikslą“. Dokt. Vaidas Milius dalinasi, kad mediacija ne tik padeda spręsti konfliktus, bet ir sukuria prielaidas geresniam tarpusavio supratimui bei ilgalaikiam bendradarbiavimui.

Mokslininko tyrimas gali tapti svarbiu žingsniu plėtojant mediacijos taikymą administraciniuose ginčuose Lietuvoje. Tai galimybė keisti nusistovėjusią praktiką ir skatinti konstruktyvesnius ginčų sprendimo būdus, kurie atneštų naudą tiek valstybei, tiek piliečiams, padėtų kurti stipresnę ir daugiau bendradarbiaujančią visuomenę.

 

Norintys sužinoti daugiau, kviečiami į disertacijos gynimą, 2025 m. kovo 25 d. 10 val., L-101 aud., Mykolo Romerio universitete, Didlaukio g. 55, Vilnius.