Antanas Valionis – buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas ir tarptautinių santykių ekspertas. Ilgametė patirtis diplomatijoje suteikia jam unikalų žvilgsnį į šalies vidaus ir užsienio politikos procesus. A. Valionis sako, kad Lietuvos politikai dar nesupranta mokslininkų svarbos priimant svarbiausius sprendimus, ir dažnai remiasi tiesiog intuicija vietoj to, kad pasitelktų gilesnes mokslininkų analizes bei įžvalgas. Nuo 2025 metų kovo A. Valionio karjeroje naujas įrašas ir tuo pačiu etapas – žinomas diplomatas pradėjo eiti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarybos pirmininko pareigas.
Valionis neslepia, kad akademinė kultūra jam nėra giliai sava, bet dalyvauti Universiteto veikloje ir prisidėti prie jo plėtros – ir iššūkis, ir garbė, ir malonumas. Naujoji MRU taryba, vadovaujama A. Valionio, veiks penkerius metus. Taryba yra svarbiausias Universiteto valdymo organas, atsakingas už strateginį planavimą, finansinius sprendimus, universiteto veiklos kryptis bei administracijos priežiūrą.
„Pirmiausia, noriu su dėkingumu pažymėti, kad MRU mane surado ir pasiūlė kandidatuoti į šias pareigas. Visą laiką jaučiu simpatiją šiam universitetui, iš kurios kyla ir rūpestis jo sėkme. Todėl pagalvojau, kad galėčiau kukliai prisidėti savo patirtimi ir pagal savo galimybes padėti Universitetui. Juolab, kad vienu metu dirbau čia, skaičiau magistrantams tarptautinių santykių ir užsienio politikos paskaitas. Norą prisijungti lėmė ir supratimas, jog mūsų ateitis didele dalimi priklauso nuo jaunimo išsilavinimo“, – sakė A. Valionis.
Šiame interviu jis dalijasi įžvalgomis apie Lietuvos politikų ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, aptaria mokslininkų vaidmenį sprendimų priėmimo procese, bei kalba apie universitetų svarbą šiuolaikiniame post-tiesos pasaulyje.
– Kiek jums apskritai artima, sava yra akademinė bendruomenė, akademinė kultūra? Turint omeny, kad didžiąją karjeros dalį praleidote politiniame ir diplomatiniame korpuse, savitas akademinis pasaulis jums pakankamai savas ar vis dėlto teks ir šiek tiek pratintis prie jo?, – paklausėme A. Valionio.
– Apsigynęs disertaciją Varšuvos universitete – esu politologijos mokslų daktaras, planavau dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose, bet gavau pasiūlymą pasukti diplomatiniu keliu, tapti ambasadoriumi Lenkijoje. O su akademinėmis bendruomenėmis – universitetais, mokslinių tyrimų institutais – teko susidurti dažnai ir visame pasaulyje: skaityti paskaitas, dalyvauti debatuose ar renginiuose kaip garbės svečiui. Ir JAV, ir Ispanijoje, ir Prancūzijoje, ir Turkijoje, Bulgarijoje, kitur. Toks lygiagretus ryšys visą karjerą buvo, bet ypatingai gilaus įsiliejimo į akademinį pasaulį – dar ne.
– Tai į MRU Tarybos pirmininko pareigas žiūrite kaip į galimybę ar kaip į savotišką iššūkį sau?
– Pačiam naujas posūkis – visad iššūkis, bet, žinot, mano jau toks amžius ir tokia karjera, kad savo galimybėmis, savo karjera man jau rūpintis nebereikia. Tiktai vienas motyvas yra: jeigu galiu padėti universitetui, jeigu galiu per tai, aišku, padėti ir Lietuvai, kiek sveikata, žinios ir patyrimas leis – su dideliu pasitenkinimu priimu iššūkį ir tikiuosi aktyviai įsitraukti į MRU veiklas.
– Universitetai šiandien Lietuvoje, jūsų nuomone, yra pakankamai aktyvūs ir matomi valstybės ir visuomenės vystymosi procesuose, ar tas indėlis galėtų būti didesnis?
– Visada, kad ir kaip gerai būtų, gali būti dar geriau. Pažvelkime į bendrą situaciją, ypač į dabartinę Europos Sąjungos padėtį. Daug metų stebėjome mažėjantį Europos konkurencingumą JAV atžvilgiu. Startuoliai emigruodavo į JAV, o paskui juos – ir investicijos, ir talentai. Tai buvo ryški tendencija. Europai labai reikia išlaikyti protus, stiprinti konkurencingumą, kurti palankią ekonominę ir finansinę aplinką.
Tuo pačiu būtina ugdyti žmones, kurie gebėtų toje konkurencinėje aplinkoje taikyti mokslą ir technologijas, kurti inovacijas ir diegti jas čia – Europoje, Lietuvoje. Tai ir yra vienas svarbiausių universitetų, taip pat ir Mykolo Romerio universiteto, tikslų – ugdyti gabius, inovatyvius profesionalus, kurie kurtų stiprią, tarptautinėje rinkoje konkurencingą Lietuvą ir Europą.
Jei žiūrime siauriau, universitetai turi aktyviai dalyvauti akademinėje, visuomeninėje erdvėje, kovoti už savo būvį. Visada egzistuoja finansavimo iššūkiai, diskusijos dėl studijų programų poreikio, jų kiekio ir kokybės. MRU praėjusiais metais pasitvirtino 2024-2029 m. strategiją, viziją. Mano nuomone, ši vizija yra kokybiška, nukreipta į ateitį: į studijas, mokslą, Universiteto plėtrą ir, ko gero svarbiausia – teigiamą poveikį visuomenei bei valstybei. Mūsų, Tarybos, užduotis – padėti įgyvendinti šią strategiją.
– Kaip manote, ar Lietuvos politikai pakankamai atsižvelgia į akademinės bendruomenės ir mokslininkų rekomendacijas bei įžvalgas įvairiais klausimais – tiek įstatymų leidybos ir vykdymo, tiek diplomatijos srityse?
– Mano nuomone, mokslininkų įsitraukimas politiniame ir tarptautinių santykių lygmeny per analizes, tyrimus bei rekomendacijų teikimą yra per silpnas. Politikai dar nesupranta poreikio gauti išsamias, gerai apgalvotas mokslininkų analizes prieš priimant sprendimus užsienio ir vidaus politikos klausimais. Dažnai sprendimai priimami spontaniškai, ne visada būna kokybiški, nes politikai mano, kad žino daugiau nei kiti.
Universitetų – tiek teisės, tiek tarptautinių santykių ar kitų specialistų – įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą, darbo grupes rekomendacijų rengimui būtų labai svarbus ir reikalingas. Mokslininkai gali įsigilinti į temas, pateikti profesionalias ir mokslu paremtas įžvalgas, tačiau šiuo metu politikai ar diplomatai dažnai priima sprendimus neturėdami pakankamai informacijos, remdamiesi intuicija ir stokodami laiko apmąstymams. Be to, neretai jie neturi reikiamos kvalifikacijos, nes į savo pozicijas patenka ne dėl kompetencijos, o dėl to, kad būna išrenkami.
Vienintelis kelias gerinti sprendimų kokybę ir tą intuityvų sprendimų priėmimo metodą pakeisti gilesne, moksline analize pagrįstu metodu – pasitelkti universitetų potencialą. Ir tai svarbu sprendžiant tiek užsienio, tiek vidaus politikos klausimus.
– Kokį šiandien ir ateityje matote Mykolo Romerio universitetą? Technologijų amžius socialinių mokslų universitetui atveria daugiau iššūkių ar galimybių?
– Viešojo administravimo, teisės, politikos mokslų ir kitoks socialinių mokslų studijoms atsiveria didelės perspektyvos, tačiau kartu ir dideli iššūkiai tyrinėti šį post-tiesos pasaulį, kuriame tikėjimas kuo nors gali tapti faktu, o realūs faktai gali būti ignoruojami, jei visuomenė įtikinama kitaip. Mokslas yra skirtas faktų analizei ir sklaidai, todėl svarbu skatinti kritinį mąstymą – tiesa yra tiesa net ir tada, kai ja niekas netiki, o melas yra melas net ir tada, kai juo tiki visi.
Socialinių tinklų ir technologijų amžiuje būtina analizuoti informacijos srautus, išryškinti tikrus faktus bei demaskuoti melą. Tai matėme tiek „Brexit“ kontekste, tiek JAV prezidento rinkimuose, tiek įvairiose kitose politinėse kampanijose, kuriose manipuliuojama informacija siekiant tam tikrų tikslų. Mokslas, mano nuomone, turi apmąstyti tai, analizuoti. Lietuvoje tam irgi yra labai daug erdvės, ir čia taip pat matau didelį MRU vaidmenį. Universitetas jau tai daro, organizuodamas tarptautinius pokalbius ir diskusijas su mokslininkais iš viso pasaulio. Man pačiam su tyrėjais iš Ispanijos ir JAV jau teko dalyvauti debatuose apie Europos ir NATO ateitį, kuriuos organizavo MRU. Tai rodo, kad Universitetas juda teisinga kryptimi – prisitaiko prie naujų laikų, naujų socialinių ir technologinių iššūkių, ir juda tikslingai.