T. Marozo pranešimo tema – „Peaceful (ab)use of outer space: international legal tools to curb kinetic anti-satellite weapon tests“. Pranešėjas nagrinėjo kinetinio pobūdžio priešpalydovinės ginkluotės bandymus kosminėje erdvėje ir jų atitiktį tarptautinės teisės normoms. „Kinetinis sviedinio ir palydovo susidūrimas dėl itin didelės objektų kinetinės energijos sugeneruoja daugybę kosmoso šiukšlių, kurios vėliau kelia grėsmę kosminiams tyrinėjimams, o kartais net astronautų gyvybei“ - teigia Tomas Marozas. – Savo paskaitoje norėjau atskleisti, kokie tarptautinės teisės instrumentai ir tinkamas jų taikymas turėtų užkardyti tokius neatsakingus valstybių veiksmus. Išskyriau dvejopo pobūdžio tarptautinės teisės instrumentus: tai Tarptautinėje kosmoso sutartyje įtvirtintą netrukdymo kitoms valstybėms principą ir 1977 m. Ženevos konvencijų pirmajame papildomame protokole įtvirtintą pareigą valstybėms atlikti naujai kuriamos ginkluotės teisinius vertinimus.“ T. Marozo teigimu, rašytinės tarptautinės teisės normos dėl šio klausimo yra itin plataus pobūdžio, todėl savo pranešime jis siekė atskleisti esminius minėtų normų aiškinimo ypatumus bei pageidautiną jų taikymo praktiką. 

 

Doktorantas išvadose pabrėžė, kad prieš bet kokį priešpalydovinės ginkluotės panaudojimą pagal tarptautinę teisę jį rengianti valstybė privalo surengti tarptautines konsultacijas su interesuotomis šalimis. Be to, prieš bandant priešpalydovinę ginkluotę yra būtina įvertinti galimus neigiamus bandymo padarinius, kurie didžiąja dalimi priklauso nuo kokiame aukštyje skrieja palydovas bei kiek palydovų skrieja ta pačia orbita ir kitų. „Šie padariniai turėtų būti vertinami tarptautinės humanitarinės teisės keliamų reikalavimų ginkluotiems puolimams kontekste“, - pabrėžė T. Marozas.  

 

Šiais metais pirmą kartą kongresas vyko virtualioje aplinkoje. Dalyvauti tarptautiniame astronautikos kongrese atrenkama iki 60 procentų pateiktų paraiškų. Tomo Marozo pranešimas bus publikuotas ir oficialiame konferencijos leidinyje.