Žmogaus sukeltas visuotinis atšilimas turi tiesioginės įtakos ekstremaliems orų pokyčiams, kurie įtakoja derliaus nuokrypius ir ekonominį nestabilumą, kelia pavojų žmonių sveikatai, didina biologinės įvairovės nykimą bei pažeidžia trapią gyvybės pusiausvyrą Žemėje. Vienas iš geriausių būdų spręsti klimato kaitos ir aplinkos tvarumo problemas yra dirvožemio sveikatos stiprinimas. Ar kas susimąsto, kad dirvožemis veikia kaip galingas anglies dioksido absorbentas, mažinantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir stabilizuojantis pasaulinę temperatūrą, tuo pat metu aprūpindamas pasėlius būtinomis maistinėmis medžiagomis ir mažindamas sintetinių trąšų poreikį?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkosaugos valdymo laboratorijos vadovas prof. Paulo Alexander Da Silva Pereira kartu su mokslininkų komanda įgyvendina programos „Horizontas 2020“ projektą „InBestSoil“ („Piniginis dirvožemio ekosistemų paslaugų vertinimas ir iniciatyvų investicijoms į dirvožemio sveikatą kūrimas: dirvožemio sveikatos tematikos įtraukimas į verslą ir politikos formavimo procesą“), kuriuo siekiama sukurti investavimo į dirvožemio sveikatą sistemą. Projektas atsirado dėl poreikio spręsti daugiau nei pusės Europos dirvožemių degradacijos problemą, kuri kasmet kainuoja apie 50 mlrd. eurų.
„InBestSoil“ projekto įgyvendintojai – 19 institucijų iš 10 šalių universitetų, mažųjų, vidutinių įmonių, konsultacinių bendrovių, ūkininkų bei nevyriausybinių organizacijų - atstovai tiki, kad dirvožemio sveikata yra labai svarbi kuriant tvarią ateitį.
„Mūsų tikslas - sukurti sveiko dirvožemio teikiamų ekosisteminių paslaugų ekonominio vertinimo sistemą, taip pat įvertinti intervencijų į dirvožemį poveikį ir įtraukti jį į verslo modelius bei paskatas. Būtina paskatinti viešąsias ir privačias organizacijas investuoti į dirvožemio sveikatą ir kurti produktus ir paslaugas, kurios mažiau kenktų dirvožemiui“ – teigia prof. Paulo Pereira.
„InBestSoil“ teiks duomenis, įrodymus, priemones ir modelius, kad būtų galima įvertinti, kaip investicijos į dirvožemio sveikatą gali padėti pereiti prie tvaraus ir ilgalaikio atsparaus dirvožemio naudojimo. Šeši švyturiai ir trys gyvosios laboratorijos, kuriose iš viso yra devynios tyrimų teritorijos keturiuose Europos biogeografiniuose regionuose (Borealiniame, Kontinentiniame, Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros) ir skirtingos paskirties žemės (žemės ūkio, miškų, miesto, kasybos), bus naudojami kaip bendro kūrimo ir bendro projektavimo modeliai. Toks požiūris užtikrina, kad projekto rezultatai būtų aktualūs ir pritaikomi įvairioms suinteresuotosioms šalims ir kontekstams.
Projekto įgyvendinimas bus baigtas 2026 m. pabaigoje.
Nuotraukos: Dirvožemio mėginių paėmimas projektui „Piniginis dirvožemio ekosistemų paslaugų vertinimas ir iniciatyvų investicijoms į dirvožemio sveikatą kūrimas: dirvožemio sveikatos tematikos įtraukimas į verslą ir politikos formavimo procesą“. Dirvožemio mėginiai buvo paimti 4 sklypuose (miesto parke, miesto sode, miesto pievoje ir miesto žolėje) Baltupiuose, Vilniuje.
