2024 m. gruodžio 5 d. 10 val. Violeta Rapuano (Vadybos ir politikos mokslų institutas) gins vadybos mokslo krypties (S 003) daktaro disertaciją „Karjeros vystymas organizacijose taikant kompleksiškų adaptyviųjų sistemų teorinius principus“. Gynimas vyks L-101 aud., Mykolo Romerio universitete, Didlaukio g. 55, Vilnius.
Mokslinis vadovas:
prof. dr. Andrius Valickas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Gynimo taryba:
Pirmininkas – prof. dr. Tadas Sudnickas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Nariai:
prof. dr. Irena Bakanauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Inga Minelgaitė (Islandijos universitetas, Islandija, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Ligita Šimanskienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Darbuotojų karjeros vystymo sistema organizacijose yra ta žmogiškųjų išteklių valdymo dalis, galinti pritraukti talentingus darbuotojus, vystyti žmogiškąjį kapitalą bei padėti organizacijoms prisitaikyti prie neapibrėžtumo. Tačiau klasikiniai karjeros vystymo modeliai, pagrįsti sistemos stabilumu ir nuspėjamumu, nėra tinkami šiuolaikinei dinamiškai, nenuspėjamai karjeros aplinkai, kurią formuoja technologinė pažanga, organizacijų ir pasaulinės darbo rinkos transformacijos. Todėl disertacijoje argumentuoja, kad kompleksiškų adaptyviųjų sistemų teorija gali būti tinkamas teorinis pagrindas modeliuojant šiuolaikišką darbuotojų karjeros vystymo sistemą.
Mokslinės literatūros pagrindu sukurtas teorinis modelis, tyrimo metodika ir instrumentai kaip metodologinis įrankis gali būti taikomas organizacijose, siekiant geriau suprasti šiuolaikinius karjeros vystymo reiškinius ir jų tarpusavio sąveikas. Empirinių tyrimų pagrindu adaptuotas karjeros vystymo modelis, taikant KAS principus, gali būti praktiškai pritaikytas IT ir finansų sektoriaus organizacijoms bei panašaus profilio organizacijose, kuriose vyrauja aukštas technologinis ir inovacijų diegimo lygmuo, o darbuotojams keliami aukšti profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Modelyje išskirtų ir empiriškai patikrintų karjeros vystymo veiksnių taikymas gali padėti optimizuoti darbuotojų karjeros vystymą procesą taip, kad jis sudarytų sąlygas organizacijoms lengviau prisitaikyti ir išlaikyti konkurencingumą kompleksiškoje verslo aplinkoje.
