2021 m. balandžio 16 d. 11 val. Valdas Grigonis (Verslo ir ekonomikos institutas) gins ekonomikos mokslo krypties (S 004) daktaro disertaciją „Išvestinių finansinių priemonių poveikio Euro zonos šalių sisteminei rizikai vertinimas“. Gynimas vyks nuotoliniu būdu "Zoom" platformoje: https://zoom.us/j/97004452060 (prašome jungiantis nurodyti savo vardą ir pavardę).
Mokslinė vadovė:
prof. dr. Irena Mačerinskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Nariai:
prof. dr. Diana Cibulskienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Andrejs Cirjevskis (RISEBA universitetas, Latvijos Respublika, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Astrida Miceikienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Asta Vasiliauskaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Disertaciniu tyrimu siekiama išspręsti mokslinę problemą: kaip vertinti išvestinių finansinių priemonių poveikį šalies sisteminei rizikai. Disertacijoje analizuojami šalies sisteminės rizikos ir išvestinių finansinių priemonių poveikio šalies sisteminei rizikai teoriniai aspektai, šalies sisteminės rizikos vertinimo modeliai, išvestinių finansinių priemonių veiksnių vertinimo rodikliai, išvestinių finansinių priemonių poveikio šalies sisteminei rizikai vertinimo metodai, nustatomi taikytų vertinimo metodų privalumai ir trūkumai. Pagrindžiama nauja empirinio tyrimo metodika, kuri leidžia įvertinti skirtingas išvestinių finansinių priemonių charakteristikas, t.y. skirtingus jų veiksnius – išvestinių finansinių priemonių rinkos dydį, išvestinių finansinių priemonių rinkos kintamumą, išvestinių finansinių priemonių rinkos likvidumą, išvestinių finansinių priemonių sudėtingumą, išvestinių finansinių priemonių svertą, išvestinių finansinių priemonių tarpusavio sąsajas su kitomis finansinėmis priemonėmis – bei šių veiksnių poveikį šalies sisteminei rizikai Euro zonos šalyse. Poveikio vertinimui taikomas laiko eilučių logistinės regresijos duomenų analizės metodas, remiamasi ekonometriniais koreliacinės ir regresinės analizės metodais. Disertacinio tyrimo rezultatai rodo, kad išvestinių finansinių priemonių įtaka šalies sisteminei rizikai yra reikšminga, o labiausiai šis poveikis pasireiškia per išvestinių finansinių priemonių rinkos dydžio veiksnį. Be to, išvestinių finansinių priemonių pagrindinių veiksnių rodikliai yra tinkami naudoti išankstinio perspėjimo sistemose, o šalies išankstinei sisteminei rizikai įvertinti geriausias yra išvestinių finansinių priemonių sudėtingumo veiksnys.
Raktiniai žodžiai: šalies sisteminė rizika, šalies sisteminės rizikos veiksniai, išvestinės finansinės priemonės, išvestinių finansinių priemonių poveikio šalies sisteminei rizikai vertinimo modelis, išankstinio perspėjimo sistema.
