2024 m. spalio 24 d. 13 val. Salomėja Fernandez Montojo (Viešosios teisės institutas) gins teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemos“. Gynimas vyks II-230 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.
Mokslinis vadovas:
prof. dr. Toma Birmontienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001), 2019-2024 m.;
prof. dr. Jonas Juškevičius (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001), 2018-2019 m.
Gynimo taryba:
Pirmininkas – prof. dr. Justinas Žilinskas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
prof. dr. Eglė Bilevičiūtė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. André Gonçalo Dias Pereira (Koimbros universitetas, Portugalijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Haroldas Šinkūnas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Juozas Valčiukas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Ši teisės krypties daktaro disertacija analizuoja probleminius klausimus, susijusius su Lietuvoje mažai nagrinėta surogatinės motinystės tema. Šiuo tyrimu siekiama atskleisti surogacijos sampratą ir identifikuoti pagrindines surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemas. Disertacijoje atlikta surogacijos sąvokos turinio, pagrindinių formų, istorinės raidos bei etinio vertinimo (feminizmo ir bioetiniu aspektais) analizė leidžia išryškinti esminius surogacijos reiškinio bruožus. Taip pat tyrime identifikuojamos pagrindinės surogatinės motinystės teisinio reguliavimo problemos tarptautinėje teisėje, surogacijos vieta Europos Sąjungos teisės šaltiniuose, įvairių pasaulio ir Europos valstybių nacionalinėje teisėje, vertinamos pagrindinės surogacijos teisinio reguliavimo iniciatyvos Lietuvoje.
Disertacijoje bandoma įrodyti, kad surogacija, ypač atlygintina (komercinė), yra glaudžiai susijusi su moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų pažeidimų rizika, tačiau net ir neatlygintinos (altruistinės) surogacijos dominuojantis teisinis reguliavimas ne visada iki galo užtikrina nekomercinį šios praktikos pobūdį, moters ir vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Taip pat darbe svarstoma, kad kol tarptautiniu mastu vyksta diskusijos dėl optimalaus surogacijos teisinio reguliavimo, siekiant efektyvesnės surogacijos būdu gimusių vaikų teisių apsaugos, tėvystės, kilusios iš tarptautinės surogacijos, pripažinimas turėtų remtis tarptautinėmis sutartimis.
