2024 m. kovo 8 d. 14 val. Lina Butkutė (Psichologijos institutas) gins psichologijos mokslo krypties (S 006) daktaro disertaciją „Grounded Theory of Strained Liminality: Self-Transition of Individuals Through Their Enduring Conflictual Divorce“ (liet. k. „Grindžiamoji įtempto liminalumo teorija: besiskiriančiųjų savasties virsmas besitęsiančių konfliktiškų skyrybų metu“). Gynimas vyks I-414 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.
Moksliniai vadovai:
prof. dr. Jolanta Sondaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Dimitri Mortelmans (Antverpeno universitetas, Belgijos Karalystė, socialiniai mokslai, sociologija, S 005).
Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Rita Bandzevičienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, S 006).
Nariai:
doc. dr. Asta Adler (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Aistė Diržytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Sarah Van de Velde (Antverpeno universitetas, Belgijos Karalystė, socialiniai mokslai, sociologija, S 005);
prof. habil. dr. Vilma Žydžiūnaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).
Nepaisant neigiamų pasekmių, siejamų su konfliktiškomis skyrybomis, trūksta žinių apie tai, kaip besiskiriantieji patiria ilgai besitęsiantį santuokos iširimo procesą, suvokia iškilusius sunkumus ir išgyvena vidinius pokyčius. Remiantis besiskiriančių asmenų patyrimu, šiuo tyrimu buvo siekiama sukurti grindžiamąją teoriją, atspindinčią savasties tapsmą užsitęsusių konfliktiškų skyrybų metu, bei apimančią procesą lengvinančius ir sunkinančius elementus. Taikant konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos ir tęstinio kokybinio tyrimo metodologijas, buvo sistemingai renkami ir analizuojami duomenis, gauti dviejų bangų pusiau struktūruotų interviu metu su 16 moterų ir 5 vyrais. Šie asmenys gyveno ne kartu arba buvo oficialiai inicijavę teisinį skyrybų procesą ne mažiau nei prieš šešis mėnesius. Rezultatai atskleidė, kad skyrybų metu savasties tapsmo procesas prasideda laikinu savasties žlugimu, ir judama link didesnio vidinio balanso (at) kūrimo. Tačiau ši kelionė užstringa liminalinėje erdvėje, kuri išgyvenama per suvokiamą nuolatinę grėsmę, kylančią iš daugybinių išorės šaltinių, bei pakibimą besitęsiančiame absurdiškame neapibrėžtume. Galimybė pasinaudoti pagalbos šaltiniais bei savęs stiprinimo strategijomis yra nevienareikšmiška ir priklauso nuo žmogaus individualios situacijos konteksto. Elementų visuma suponuoja konstruktyvistinę grindžiamąją „įtempto liminalumo“ teoriją, atspindinčią savasties (at)kūrimo procesą, kai perėjimas prie naujo, aiškiai apibrėžto “aš” lieka užsitęsęs dviprasmiškoje konfliktiškoje erdvėje, reikalaujančioje išsprendimo ir uždarymo. Remiantis šiomis išvadomis, pateikiamos praktinės rekomendacijos įvairiems su konfliktiškomis skyrybomis susijusiems specialistams ir besiskiriantiesiems.