2021 m. vasario 18 d. 14 val. Kristina Kenstavičienė (Viešosios teisės institutas) gins teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Valstybės gynybos konstitucinis institutas: teisinio reguliavimo raida ir problemos“. Gynimas vyks nuotoliniu būdu "Zoom" platformoje: https://zoom.us/j/97004452060 (prašome jungiantis nurodyti savo vardą ir pavardę). 

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Vytautas Sinkevičius (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Toma Birmontienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
prof. dr. Eglė Bilevičiūtė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Gediminas Mesonis (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Anita Rodina (Latvijos universitetas, Latvijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Alvydas Šakočius (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Šis tyrimas yra skirtas išanalizuoti valstybės gynybos konstitucinį institutą ir su juo susijusį teisinį reguliavimą bei atskleisti teisinio reglamentavimo problemas. Tyrime analizuojamas valstybės gynybos teisinio reguliavimo problemas sieja fundamentalus klausimas: koks yra konstitucinio valstybės gynybos institutą sudarančių normų, kurios nustato valstybės gynybos subjektus ir jiems Konstitucija priskirtas valstybės gynimo priemones, turinys, determinuojantis ordinarinį valstybės gynybos teisinį reguliavimą? Atsižvelgiant į minėtą probleminį klausimą darbe visų pirma analizuojama termino valstybės gynyba samprata siauruoju ir plačiuoju aspektu, taip pat nagrinėjami ginkluotųjų pajėgų, kaip karinės valstybės gynybos priemonės, panaudojimo konstituciniai pagrindai. Analizuojama kokios valstybės valdžios institucijos priima sprendimus valstybės gynimo klausimais, visų pirma, dėl ginkluotos valstybės gynybos, karo padėties ar mobilizacijos paskelbimo, ir kaip jos šį įgaliojimą pasidalija tarpusavyje. Be to, kaip demokratinis civilinis karių ir sukarintų valstybės institucijų kontrolės principas lemia atsakomybės už valstybės gynybą pasiskirstymą tarp civilinių ir karinių valstybės gynimo institucijų. Disertaciniame tyrime taip pat analizuojami visuotinės karo prievolės konstituciniai pagrindai bei kai kurių Karo prievolės įstatymo nuostatų, susijusių su atleidimu nuo karo prievolės ir karo tarnybos atidėjimu, konstitucingumo problemos bei pateikiami jų sprendimo būdai. Galiausiai, nagrinėjamas pasipriešinimo teisės, kaip valstybės gynybos vienos iš priemonių, konstitucinis turinys.