2022 m. birželio 21 d. 10 val. Jurga Grikietytė-Čebatavičienė (Verslo ir ekonomikos institutas) gins ekonomikos mokslo krypties (S 004) daktaro disertaciją „Finansinio saugumo ir jo poveikio pajamų nelygybei vertinimas ES šalyse“. Gynimas vyks I-414 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.
Mokslinė vadovė:
prof. dr. Asta Vasiliauskaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Kristina Levišauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004).
Nariai:
prof. habil. dr. Andrzej Buszko (Varmijos ir Mozūrijos universitetas Olštyne, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, ekonomika S 004);
prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004);
prof. dr. Eglė Kazlauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004);
prof. habil. dr. Ona Gražina Rakauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004).
Disertacijoje nagrinėjami teoriniai ir empiriniai šalies finansinio saugumo ir pajamų nelygybės sąveikos aspektai, išskirti fundamentalūs šalies finansinio saugumo komponentai, pasiūlyta agreguoto finansinio saugumo indekso struktūra, sukurtas šalies finansinio saugumo poveikio pajamų nelygybei vertinimo modelis, kurio pagrindu atliktas ES šalių tyrimas. Pirmajame tyrimo etape įvertintas ES šalių finansinis saugumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukščiausiu šalies finansiniu saugumu pasižymi rinkomis grįstą finansų sistemos struktūros tipą turinčios ES šalys. Antrajame tyrimo etape įvertintas šalies finansinio saugumo poveikis pajamų nelygybei. Kvantilinės regresinės analizės rezultatai atskleidė, kad šalies finansinio saugumo poveikio stiprumas pajamų nelygybei priklauso tiek nuo vyraujančio finansų sistemos tipo šalyje, tiek nuo pajamų nelygybės gylio ir lygio. Tačiau visais atvejais nustatyta, kad šalies finansinis saugumas statistiškai reikšmingai didina pajamų nelygybę. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad didėjant šalies finansiniam saugumui pajamų nelygybė didėja ne tik žemiausių pajamų, bet ir vidutinių pajamų atžvilgiu. Šio tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi ieškant efektyvesnių pajamų nelygybės ir skurdo rizikos mažinimo priemonių.