2021 m. gruodžio 17 d. 13 val. Jaunius Jatautas (Viešojo administravimo institutas) gins vadybos mokslo krypties (S 003) disertaciją „Interesų grupių poveikio instituciniam reguliavimui vertinimas Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektoriuje“. Gynimas vyks nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą: https://liedm.zoom.us/j/89568808116 (prašome jungiantis nurodyti savo vardą ir pavardę).
Mokslinis vadovas:
prof. dr. Andrius Stasiukynas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Mokslinis konsultantas:
prof. dr. Pranas Mierauskas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Gynimo taryba:
Pirmininkas – prof. dr. Vainius Smalskys (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Nariai:
prof. dr. Nataliia Gavkalova (Charkovo nacionalinis Simono Kuzneco ekonomikos universitetas, Ukraina, ekonomika, S 004);
prof. dr. Tadas Limba (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Diana Šaparnienė (Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, socialiniai mokslai, vadyba, S 003);
prof. dr. Jan Žukovskis (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, vadyba, S 003).
Atsinaujinančios energetikos plėtra yra vienas esminių šių dienų uždavinių siekiant valdyti klimato kaitą, šis sektorius pasirinktas kaip tyrimo kontekstas dėl savo pasaulinės reikšmės. Kadangi šio sektoriaus plėtra yra įtakojama interesų grupių, disertacijoje vertinamas interesų grupių poveikis instituciniam reguliavimui, kas irgi yra reikšminga mokslui siekiant modernizuoti šių dviejų reiškinių sąveiką.
Viena vertus disertacijoje sprendžiama interesų grupių sąveikos su instituciniu reguliavimu Lietuvoje problema, kita vertus liečiama pagrindinė šio darbo mokslinė problema – kokiais kriterijais ir metodais remiantis galima būtų matuoti interesų grupių poveikį instituciniam reguliavimui Lietuvos atsinaujinančios energetikos sektoriuje.
Kadangi mokslinėje erdvėje trūksta konkrečios metodologijos interesų grupių poveikiui atskiroms institucinio reguliavimo reguliuojamoms sritims vertinti, ji buvo suformuota metodologinėje darbo dalyje ir pritaikyta Lietuvos atvejui į šių dviejų reiškinių sąveiką žvelgiant per žaidimų teorijos prizmę.
Tyrime atlikta Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto dokumentų analizė bei ekspertinis interviu vėliau šiuos duomenis atvaizduojant įvairiais įrankiais, apibendrinant ir interpretuojant bei pateikti pasiūlymai interesų grupių sąveikai su instituciniu reguliavimu tobulinti.
