2025 m. balandžio 28 d. 13 val. Deividas Kiršys (Privatinės teisės institutas) gins teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Komercinių bepiločių orlaivių naudojimas ir privatumo apsauga: teisiniai iššūkiai ir reguliavimo tobulinimo gairės“. Gynimas vyks I-414 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius.
Mokslinė vadovė:
prof. dr. Simona Drukteinienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Salvija Mulevičienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
doc. dr. Remigijus Jokubauskas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Jurgita Malinauskaitė (Londono Brunelio universitetas, Jungtinė Karalystė, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Lina Mikalonienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Saulė Milčiuvienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Bepiločių orlaivių naudojimas komerciniais tikslais kelia naujus iššūkius privatumo apsaugai, nes šios technologijos savybės – nepastebimumas, stebėjimo intensyvumas ir galimybė rinkti duomenis iš įvairių kampų – gali lemti masinę stebėseną ir privatumo pažeidimus. Ši disertacija analizuoja teisinius komercinių bepiločių orlaivių naudojimo aspektus, siekdama atskleisti, kaip suderinti technologinę pažangą su privatumo apsauga. Tyrimas apima ES, JAV ir tarptautinius teisės aktus, taip pat teismų praktiką, identifikuojant esamos teisinės bazės trūkumus. Disertacijoje atskleidžiama, kad dabartiniai teisės aktai nepakankamai reguliuoja privatumo apsaugą, ypač viešojoje erdvėje, kur bepiločiai orlaiviai gali būti naudojami slaptai stebėti asmenis. Tyrimas parodo, kad privatumo apsauga, paremta individo sutikimu, yra neveiksminga, nes žmonės dažnai nesupranta savo pasirinkimo pasekmių arba neturi realios galimybės atsisakyti duomenų rinkimo. Siekiant efektyvesnės privatumo apsaugos, disertacijoje siūlomas paternalistinis reguliavimo modelis, pagrįstas ribų valdymo teorija. Šis modelis leistų užtikrinti, kad privatumo apsauga nebūtų priklausoma nuo individo iniciatyvos, o būtų grindžiamas privalomomis elgesio taisyklėmis. Šis darbas yra reikšmingas mokslinis indėlis, kuris gali tapti pagrindu tolesniam teisiniam reguliavimui, teismų praktikai ir moksliniams tyrimams, susijusiems su naujų technologijų ir privatumo santykiu.
