2021 m. sausio 22 d. 10 val. Alius Sadeckas (Verslo ir ekonomikos institutas, buv. Ekonomikos ir verslo fakultetas) gins ekonomikos mokslo krypties (S 004) daktaro disertaciją „Pinigų politikos poveikio turto rinkoms vertinimas“. Gynimas vyks nuotoliniu būdu „Microsoft Teams“ programoje: http://bit.ly/disertacijosgynimas_Sadeckas.
Mokslinė vadovė:
prof. dr. Ligita Gasparėnienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Asta Vasiliauskaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004).
Nariai:
prof. dr. Vilija Aleknevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004);
prof. dr. Gintaras Černius (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004);
prof. dr. Valdonė Darškuvienė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, sociainiai mokslai, ekonomika S 004);
prof. habil. dr. Marek Szarucki (Krokuvos ekonomikos universitetas, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, ekonomika S 004).
Atlikta mokslinių tyrimų analizė leidžia teigti, kad stokojama mokslinių tyrimų apie ES, Kinijos ir JAV pinigų politikos priemonių poveikį aukso kainų svyravimams. Todėl užpildant šią tyrimų spragą dera ištirti, kokią įtaką aukso (kaip vienos iš svarbiausių turto klasių šiuolaikinėje finansų rinkoje) kainai turi įvairių regionų centrinių bankų vykdoma pinigų politika. Mokslinėje literatūroje trūksta pinigų politikos poveikio aukso rinkoms vertinimo modelio, kuris apimtų ES, JAV, Kinijos rinkoms būdingų veiksnių įtaką aukso kainos prognozėms. Mokslinis tikslas – nustatyti svarbiausias ES, Kinijos ir JAV pinigų politikos priemones, įvertinti jų poveikį aukso kainai, remiantis kompleksiniu ir parengtais pinigų politikos priemonių įtakos aukso kainai vertinimo modeliais atskiruose regionuose. Empiriniu tyrimu nustatyta, kad netradicinės pinigų politikos priemonės neturėjo reikšmingos įtakos aukso kainos pokyčiams ilguoju laikotarpiu. Dalyvaujant investavimo į auksą procesuose, patartina stebėti tradicinės priemonės parametrus: pinigų masės pokyčius JAV ir ES rinkose, palūkanų normos dydžius Kinijos Liaudies Respublikoje ir JAV, JAV nedarbo lygį bei vartotojų kainų indeksą Kinijos Liaudies Respublikoje.
