2024 m. kovo 22 d. 10 val. Aleksandr Segal (Psichologijos institutas) gins psichologijos mokslo krypties (S 006) daktaro disertaciją „Emotions and confirmation bias in simulated child sexual abuse investigative interviews“ (liet. k. „Emocijos ir patvirtinimo šališkumas simuliacinėse vaikų seksualinio smurto tiriamosiose apklausose"). Gynimas vyks L-102 aud., Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų avilyje, Didlaukio g. 55, Vilnius.
Mokslinė vadovė:
prof. dr. Rita Žukauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Mokslinis konsultantas:
prof. dr. Pekka Olavi Santtila (Niujorko universitetas Šanchajuje, Kinijos Liaudies Respublika, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Aistė Diržytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Nariai:
prof. dr. Karl Ask (Geteborgo universitetas, Švedijos Karalystė, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Julia Korkman (Åbo Akademi universitetas, Suomijos Respublika, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Mykolas Simas Poškus (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006);
prof. dr. Jolanta Sondaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, psichologija, S 006).
Pareiškimai dėl seksualinės prievartos prieš vaikus dažnai sukelia procesinių sunkumų dėl to, kad dažniausiai trūksta patvirtinančių įrodymų. Tokiais atvejais vaiko apklausa tampa svarbiausiu tyrimo elementu, todėl pabrėžiama jos svarba. Rekomenduojama, kad apklausų atlikėjai laikytųsi geriausių praktikų rekomendacijų, kad vaikui būtų lengviau papasakoti svarbią, su byla susijusią, informaciją. Atvirų klausimų formulavimas mažina riziką, kad vaiko pasakojimas nebus iškraipytas netinkamais klausimais. Nepaisant šios rekomendacijos, tyrimai rodo, kad apklausų atlikėjai yra linkę nukrypti nuo geriausios praktikos ir naudoti uždarus, įtaigius ir patvirtinamuosius klausimus. Literatūros analizė atskleidė esant patvirtinimo šališkumo ir polinkio užduoti uždarus klausimus ryšį, emocijoms vaidinant svarbų vaidmenį šiame nuokrypyje nuo normų. Seksualinio smurto prieš vaikus atvejais pasireiškia emocijos, o jų psichofiziologiniai parametrai yra užduoties kognityvinių poreikių rodikliai ir yra susiję su patvirtinimo šališkumu. Šiame darbe buvo siekiama ištirti santykinai netyrinėtą apklausos atlikėjų emocijų sritį ir jų ryšį su patvirtinimo šališkumu tiriamosiose apklausose, susijusiose su seksualiniu smurtu prieš vaikus. Šiam tikslui pasiekti buvo atlikti keli iš anksto suplanuoti eksperimentiniai tyrimai, kurių eiga buvo koreguota, atsižvelgiant į ankstesnių eksperimentų rezultatus. Taikytas naujoviškas metodas, apimantis objektyvų veido emocijų matavimą, naudojant emocijų veide atpažinimo platformą, psichofiziologinių reakcijų vertinimą, naudojant belaidžius nešiojamuosius jutiklius ir manipuliavimą stimulais, naudojant virtualius vaikų avatarus ir scenarijus, vaizduojančius galimą seksualinį smurtą. Šių tyrimų rezultatai atskleidė preliminarų supratimą apie emocijų, psichofiziologinių rodiklių ir patvirtinimo šališkumo sąveiką, vertinant ir vykdant vaikų, galimai patyrusių seksualinį smurtą, apklausas. Šios žinios padeda geriau suprasti, kaip būtų galima pagerinti mokymus, skirtus rengti tokius apklausų atlikėjus.
