Projekto Nr. 09.2.1-ESFA-V-727-01-0001
Projekto pavadinimas: „Tęsk”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-01-01 iki 2022-03-12.
Projektą įgyvendina: Nacionalinė švietimo agentūra.
Projekto partneriai: Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos sporto universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Šiaulių universitetas, Vilniaus kolegija, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas.
Projekto dalies vadovas MRU: doc. dr. Romas Prakapas.
Santrauka: Projekto tikslas – pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus, skatinant veiksmingus pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Prie pokyčių įgyvendinimo bus prisidedama dviem kryptimis: diegiant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo inovacijas ir rengiant dirbti būsimus pedagogus. Lietuvos švietimui būdingi žemesni nei vidutiniai ES mokinių mokymosi rezultatai, mokytojų senėjimas ir jaunų mokytojų trūkumas, nepakankamai išnaudota privaloma praktika mokykloje pradedantiesiems pedagogams, žemesni nei ES suaugusiųjų švietimo programose dalyvaujančių asmenų rodikliai. Tai rodo pokyčių bendrojo ugdymo sistemoje poreikį. Projekto metu bus inicijuojami reikiami veiksmai – diegiamos inovacijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir pasirengimo dirbti pedagogo darbą srityse. Bus siekiama kokybinio poveikio šioms tikslinėms grupėms: studijas baigusiems ir pradedantiems dirbti pedagogams; siekiantiems persikvalifikuoti ar įgyti papildomą kvalifikaciją pedagogams; norintiems tapti pedagogais asmenims iš kitų sektorių, kurie jau turi aukštąjį išsilavinimą. Identifikuotoms problemoms ir iššūkiams spręsti bus taikomos tikslingos priemonės: pradedančiųjų mokytojų pedagoginė stažuotės; pedagoginių studijų ir tęstinių kvalifikacijos tobulinimo programos.
Siekiamas rezultatas: Priemonės bus įgyvendinamos kartu su projekto partneriais – aukštosiomis mokyklomis. Laukiami kokybiniai projekto rezultatai: po projekto visoje šalyje įdiegtas pradedančiųjų pedagogų stažuočių mechanizmas; pritraukti nauji asmenys į pedagogo profesiją ir gerėjantis pedagogo profesijos įvaizdis; sudarytos prielaidos spręsti pedagogų darbo krūvio problemą ir išaugę mokytojų gebėjimai prisitaikyti prie kintančio ugdymo turinio. Laukiami kiekybiniai projekto rezultatai: 2221 dalyvių: 1400 neformaliose studijose ir 821 formaliose studijose.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonę „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“.
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0076
Projekto pavadinimas: „Įtrauki ir besimokanti individualizuotos gamybos proceso vertinimo sistema”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-20 iki 2022-01-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Birutė Mikulskienė.
Santrauka: Projekto tikslas – sukurti operatyviai veikiančią kompleksinio gamybos užsakymų įvertinimo sistemą, gristą darbuotojų įtrauktimi ir mašininiu mokymusi. Siekiant tikslo, bus nagrinėjami baldų gamybos procesų standartizavimo teoriniai principai, įtraukios įmonės ir žinių vadybos paradigmos atžvilgiu bus kuriama įmonės darbuotojų, kaip ekspertų vertinimo, reitingavimo, pripažinimo skalė.
Siekiamas rezultatas: Lietuvoje inžinerinė pramonė pozityviai prisideda prie valstybės BVP augimo. Visgi gamybos sektorius patiria nemenkus iššūkius būdingus visai Europai: auganti globali konkurencija ir vartotojų noras rinktis individualų sprendimą teikiant prioritetą dizainui. IG reikalaują visiškai naujų technologinių sprendimų, ilgo ir kruopštaus prototipo kūrimo ir testavimo. Tai didina gaminio kainą, ilgina gamybos trukmę ir lemia nuolatinių klaidų produkto kokybėje atsiradimą. Tad IG sektoriai intensyviai ieško naujų sprendimų, keldami jiems gan apibrėžtus reikalavimus: atlikti individualizuoto užsakymo prognostinį vertinimą greitai (trumpiau nei per 30 min.) ir patikimai (mažinti spėjimų klaidų tikimybę). Net skiriant daug laiko užsakymų vertinimui, klaidų dėl konstrukcinių elementų kompleksiškumo ir dizaino elementų inovatoriškumo pasitaiko iki 70 proc. Tokia situacija kelia įtampą tarp konstruktorių, inžinierių ir įvairaus lygio vadybininkų, o įmonė ima vengti kompleksinių ir inovacijų reikalaujančių užsakymų. Tad įmonės tvarumui išsaugoti, reikalingi paramos instrumentai, leidžiantys vis per trumpesnį laiką sureaguoti į vartotojo individualizuoto užsakymo turinį ir tinkamai įvertinti ir suplanuoti gamybos procesus, kaštus ir terminus. Kadangi skirtingi įmonės darbuotojai turi vis kitokios produkto vertinimo patirties reikalingas instrumentas, grindžiamas įvairaus lygio darbuotojų įtraukimu, kai gamybos proceso vertinimo sistema reaguoja (mokosi iš praeities klaidų ir augančios darbuotojų patirties). Projekte bus kuriamas operatyvios gamybos procesų vertinimo prototipas, kuris bus išbandomas baldų gamybos įmonėse.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų pagal priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Projekto Nr. 02.3.1-CPVA-V-526-01-0008
Projekto pavadinimas: „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-11-30 iki 2021-11-30.
Projektą įgyvendina: Lietuvos aklųjų biblioteka.
Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas.
Projekto dalies vadovė MRU: Nijolė Liatukienė.
Santrauka: Projekto tikslas – padidinti paslaugų, skirtų žmonėms, negalintiems skaityti įprasto formato teksto, prieinamumą organizuojant jų informacinį aptarnavimą bei aprūpinimą savišvietai ir studijoms reikalingais leidiniais per Lietuvos bibliotekų tinklą. Kodėl tai svarbu? Statistikos duomenimis Lietuvoje daugiau kaip 245 tūkst. gyventojų nustatyti įvairūs regėjimo sutrikimai, iš jų 160 tūkst. serga sunkiomis akių ligomis, nemaža dalis sutrikimų, dėl kurių žmogus negali skaityti įprasto teksto, nėra diagnozuojami. Šiais laikais didelė dalis informacijos perduodama vizualiniu kanalu, tad apie 10 proc. mūsų visuomenės susiduria su informacijos gavimo sunkumais. Šie žmonės negali skaityti įprasto spausdinto teksto, jiems reikalinga pritaikyta informacija, parengta adaptuotu formatu. LAB rengia ir platina knygas, periodinius leidinius ir kitą informaciją adaptuotu formatu. Ši informacija žmonėms pasiekiama LAB ir kitose bibliotekose, taip pat prieinama virtualioje bibliotekoje ELVIS (Elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema). ELVIS (elvis.labiblioteka.lt) yra atvira visiems, tačiau adaptuoto formato knygas ir kitus leidinius joje gali klausytis arba atsisiųsti tik asmenys, negalintys skaityti įprasto teksto. Šiuo metu ELVIS yra daugiau kaip 12,6 tūkst. įvairų informacijos išteklių: garsinių knygų ir žurnalų, leidinių DAISY formatu, regėjimo sutrikimus turintiems žmonėms pritaikytų kino filmų garsinio vaizdavimo aprašų, garsinių spektaklių ir kitos informacijos. Net 95 proc. kasmet LAB išleidžiamų adaptuotų knygų ir kitų leidinių skirti laisvalaikiui (grožinė literatūra, žurnalai ir laikraščiai, kino filmai). Savišvietai ir mokslui skirti leidiniai reikalauja didesnių parengimo pastangų. Pastarųjų leidinių parengimo procesams efektyvinti bei jų prieinamumą gerinti inicijuotas šis projektas.
Pagrindinės veiklos: MoBiLait projektu pasitelkiami LAB ir kitų bibliotekų pajėgumai rengiant adaptuoto formato savišvietai ir studijoms reikalingus leidinius. Tuo tikslu bibliotekos aprūpintos technine ir programine įranga, kuri reikalinga adaptuotų leidinių leidybai, darbuotojams suteikiamos žinios ir gebėjimai šių leidinių rengimo srityje.
Siekiamas rezultatas: MoBiLait projektu taip pat siekiama modernizuoti ELVIS, diegti šiuolaikiškus informacijos paieškos ir prieigos sprendimus, kad ELVIS taptų pagrindine kitaip skaitantiems žmonėms pritaikytos informacijos paieškos ir prieigos virtualia platforma. Kartu su partneriais numatyta parengti 700 adaptuoto formato leidinių, skirtų skaitantiems kitaip:
• 100 DAISY (angl. Digital Accessible Information System) formato leidinių. Šiuo metu tai pats moderniausias adaptuotų leidinių formatas, kuris turi du neginčijamus privalumus: ypatingai lanksti navigacija; spausdinto ir skaitomo teksto sinchronizacija esamuoju laiku. DAISY leidinyje lengva peršokti nuo vienos knygos vietos prie kitos (pvz., turinyje galima perklausyti visus pavadinimus ir tada pasirinkti, kurį skyrių nori klausytis), galima lengvai pasižymėti svarbias ar patikusias vietas ir vėliau jas „atsiversti“, lengvai peršokti į norimą puslapį, tarsi vartant knygą savose rankose. Tai patogu dirbant su keliais tekstais vienu metu. Formatas leidžia tekstą adaptuoti pagal skaitytojo poreikius – keisti kontrastą tarp teksto ir fono, šrifto dydį. Ypatinga DAISY vertė – teksto ir garso sinchronizavimas, kuomet lygiagrečiai matomas tekstas ir girdimas tas pats tekstas, skaitomas balsu, o matomo teksto skaitomos dalys pažymimos (žymėjimo spalvą galima keisti pagal vartotojo poreikius). Tai ypatingai svarbu silpnaregiams ar disleksijos sutrikimus turintiems asmenims.
• 400 skaitmeninių leidinių, pritaikytų skaityti naudojantis balso sintezavimo programine įranga. Tai PDF formato leidiniai, pritaikyti skaityti sintezatoriumi. PDF formatas „verčiamas balsu“ (tai padaryti padeda text-to-speech programinė įranga bei lietuviškas „Liepos“ sintezatorius). Pačiame dokumente yra galimybė laisvai naviguoti per tekstą, kopijuoti citatas bei nurodyti jų puslapį, atitinkantį įprastinio spausdinto leidinio puslapį. Šiuo formatu aktyviai naudojasi regėjimo negalią turintys moksleiviai, studentai, žurnalistai, mokslininkai, teisininkai ir kt.
• 200 garsinių knygų, profesionalių diktorių įskaitytų knygos garso įrašų. Šias knygas žmogus gali atsisiųsti į savo įrenginį arba klausytis online, kaip ir bet kurį kitą garso įrašą, gali garso įrašą valdyti pagal savo poreikius. Garsinė knyga žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, turi didelę vertę, nes grąžina skaitymo ir pažinimo džiaugsmą.
Taip pat projektu siekiama modernizuoti ELVIS, pagerinti adaptuoto formato leidinių paiešką ir prieinamumą, susieti ELVIS su kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis elektroninių leidinių informacinėmis sistemomis (pvz. LIBIS, ABC, kt.), siekiant, kad informacija apie adaptuoto formato leidinius būtų kuo plačiau prieinama.
Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų bendrai finansuojamas projektas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 02.3.1-CPVA-V-526 „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“.
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0017
Projekto pavadinimas: „Elkis tvariai: psichologiniai aplinką tausojančio elgesio mechanizmai”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-27 iki 2021-04-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Rita Žukauskienė.
Santrauka: Projekto tikslas – atskleisti aplinką tausojančio elgesio formavimosi ir skatinimo psichologinius mechanizmus. Pirmajame tyrimo etape bus atliktas reprezentatyvus populiacinis namų ūkių tyrimas, kuriuo bus siekiama įvertinti individų suvokimą apie žmogaus sukeltą klimato kaitą, aplinką tausojančio elgesio paplitimą bei nustatyti aktualiausius aplinkos tausojimo psichologinius veiksnius. Remiantis gautomis išvadomis bus kuriama 9-10 klasių moksleiviams skirta aplinkos tausojimo skatinimo intervencija bei matuojamas jos tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis efektyvumas. Sukurta aplinkos tausojimą skatinanti priemonė padės formuoti aplinkai palankų požiūrį ir iš to kylantį elgesį. Taip pat projekto metu atliktų tyrimų pagrindu bus parengtos rekomendacijos aplinkos tausojimo politikos formavimui Lietuvoje. Siekiant didesnės naudos visuomenei, daug dėmesio bus skiriama projekto rezultatų sklaidai tiek mokslinėje ir akademinėje, tiek viešoje erdvėje.
Siekiamas rezultatas: Klimato kaita yra laiko pavienu iš grėsmingiausių dabartinių globalių iššūkių, reikalaujančių skubių ir mokslu grįstų sprendimų (European Commission, Paris Agreement, 2015). Klimato pokyčiai vyksta dėl natūralių procesų, bet daugiausiai yra nulemti žmogaus ūkinės veiklos. Kintantis klimatas sukelia plataus mąsto padarinius, tokius kaip ekstremalios oro sąlygos, išteklių nykimas (IPCC, 2014), kurie didina sveikatos problemų riziką (Radišauskas et al., 2014; Bukantis et al., 2015), mirtingumą. Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos pateikė nemažai aplinkos tausojimą reglamentuojančių teisės aktų bei rekomendacijų, formuojančių klimato kaitos valdymo politiką. Daugelis įgyvendinamų sprendimų yra paremti technologijos, fiziniais bei ekonomikos mokslais (Stern, 2007), kurie menkai atsižvelgia į žmogiškojo faktoriaus svarbą.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0068
Projekto pavadinimas: „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-27 iki 2021-12-26.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Asta Railienė.
Santrauka: Projekto tikslas – ištirti studijų atitiktį darbo rinkoje aktualizuojamam KM gebėjimų poreikiui. Projekto metu pirmą kartą bus atliktos išsamios KM ugdymo aukštajame moksle, darbdavių ir darbuotojų požiūrio į KM analizės, paremtos įvairiapusiška empirine medžiaga ir kompleksiniu tyrimo instrumentu. Bus įvertinta KM ugdymo aukštojoje mokykloje dermė su praktiniu KM gebėjimų taikymu darbinėje veikloje.
Siekiamas rezultatas: Tyrimu bus prisidėta prie naujo požiūrio į KM ugdymo tyrinėjimus parodant, kad: a) KM galima tyrinėti neapsiribojant griežtais ir nelanksčiais teoriniais konstruktais; b) KM ugdymas nėra vien tik psichologinių tyrinėjimų ir kognityvinių gebėjimų matavimo objektas; c) KM ugdymo svarba atsiskleidžia per konkrečias empirines patirtis; d) KM ugdymo teorijos gali būti praturtintos nauju, įvairiapusišku požiūriu. Tyrimo rezultatai pasitarnaus aiškesniam mokslo, studijų ir darbinio pasaulio atstovų susitarimui, kas yra KM ir kaip jis turi būti ugdomas; studijų programų atnaujinimui; naujiems tyrimams rastis; švietimo politikos krypties išgryninimui ir pastiprinimui.
Pasiekti rezultatai: Įgyvendinant projektą „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0068) atlikti tyrimai leido tyrėjams įsigilinti ir išanalizuoti, kaip kritinis mąstymas aktualizuojamas mokslinėje literatūroje, studijų programų aprašuose, dėstytojų ir studentų, darbdavių ir darbuotojų požiūryje ir patirtyje, taip pat atskleidė keletą svarbių probleminių aspektų, kurių sprendimui tyrėjai pateikė siūlymus parengtose rekomendacijose. Su rekomendacijomis kviečiame susipažinti čia
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0104
Projekto pavadinimas: „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas (LINESAM)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-27 iki 2021-12-26.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira.
Santrauka: Projekto tikslas – parengti nacionalinių ekosistemų paslaugų (EP) vertinimo ir žemėlapių sudarymo sistemą, geriau suprasti santykius tarp ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės Lietuvoje ir nustatyti socialinius ir ekonominius pokyčių veiksnius, veikiančius EP pasiūlą. Projektui įgyvendinti numatytos 5 veiklos (WP)1) koncepcinių rėmų EP klasių tipų ir jų veikiančių socialinių bei ekonominių pokyčių veiksnių analizei sukūrimas; 2) suinteresuotųjų šalių, įvairių sričių ir sektorių, įtraukimo į EP vertinimo ir pokyčių veiksnių analizės bei šių šalių gebėjimų ugdymo modelio sukūrimas; 3) nacionalinis EP vertinimas ir kartografavimas pagal CICES klasių tipus, bei pokyčių veiksnių, susijusių su EP, analizė; (4) atvejo studijų lygmens EP analizė, įgyvendinant konkrečios teritorijos geoerdvinius modelius ir (5) Geoportalo projektavimas ir įgyvendinimas generuojamų geoerdvinių darbų vizualizavimui ir dalinimuisi.
Siekiamas rezultatas: LINESAM projekto rezultatai padidins EP rodiklių žinias ir pritaikymą viešajame ir privačiajame sektoriuose, nustatys kliūtis suinteresuotosioms šalims naudojant EP metodą ir užtikrins vienodą ir suderintą duomenų mainų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo metodą.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-21-0066
Projekto pavadinimas: „Mokyklos charakteristikų stiprinančių paauglių asmeninio tapatumo formavimosi procesus analizė”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-10-09 iki 2021-03-31.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Rimantas Vosylis.
Santrauka: Projekto tikslas – atskleisti mokyklos charakteristikas stiprinančias skirtingus paauglių asmeninio tapatumo formavimosi procesus. Stažuotės uždavinys: siekiant įgyvendinti išvykos tikslą, stažuotės metu, pasitelkiant kompleksišką hierarchinių modelių analizę, bus nagrinėjami dviejų šiuo metu vykstančių tęstinių tyrimų duomenys.
Siekiamas rezultatas: atlikta dviejų tyrimų duomenų analizė, kurios pagrindu vėliau bus pabaigtas rengti mokslinio straipsnio rankraštis. Rankraštį pabaigti rengti bus planuojama jau grįžus iš stažuotės. Šis rezultatas sustiprins RV mokslinių asmeninio tapatumo tyrimų kompetencijas, padidins jos bei jos atstovaujamos institucijos matomumą tarptautinėje tapatumo tyrimų erdvėje, o taip pat sustiprins tarptautinio bendradarbiavimo atliekant bendrus tyrimus ir rengiant bendras publikacijas su patyrusiais užsienio mokslininkais įgūdžius. Šis rezultatas praplės RV mokslinių tyrimų metodų taikymo įgūdžius. Taip pat šis rezultatas užtikrins bendradarbiavimo su Utrechto universiteto mokslininkais tęstinumą, užtikrins bendrų tyrimų vykdymą bei publikacijų rengimą pasibaigus stažuotės laikotarpiui. Projektas taip pat ženkliai padidins mokslininko galimybes tapti nepriklausomu tyrėju jaunuolių psichosocialinės raidos srityje.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr.09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Mokslininkų, tyrėjų gebėjimų plėtra ir bendradarbiavimo vystymas vykdant mokslinių idėjų mainus, mokslinės išvykas iš Lietuvos ir į Lietuvą“ poveiklę „Kompetencijos kėlimas mokslo renginiuose užsienyje“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMT).
Projekto Nr. 9.3.3-LMT-K-712-22-0207
Projekto pavadinimas: „Lietuvos deliktų teisės raida – 2020”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Loreta Šaltinytė.
Studentė: Vaida Jokubauskaitė.
Santrauka: Projekto tikslas – ugdyti projektui parinktos studentės gebėjimą analizuoti Lietuvos Respublikos teismų praktiką, teisėkūros iniciatyvas formuojant deliktų teisės politiką Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, sisteminti renkamą informaciją ir ją apibendrinti pateikiant motyvuotą teisinį vertinimą. Projektu taip pat siekiama ugdyti studentės gebėjimą profesionaliai komunikuoti teismų sprendimus tiek profesinei teisininkų bendruomenei, tiek visuomenei apskritai.
Siekiamas rezultatas: vykdant projektą studentė naudodamasi Infolex duomenų baze nuo projekto pradžios iki 2021 m. sausio 15 d. surinks ir išanalizuos 2020 m. Lietuvos Respublikos teismų praktiką, naujai priimtus ir pataisytus teisės aktus, atskirai aptars įdomesnes Lietuvos Respublikos teismų jurisprudenciją dėl žalos atlyginimo asmenims už žalą sveikatai ir gyvybei, taip pat aptars naujus mokslinius darbus deliktų teisės klausimais. Apie savo veiklą studentė informuos savo LinkedIn paskyroje bei Facebook portalo puslapyje deliktų teisės tema.
Nuo 2021 m. sausio 15 d. iki 2021m. kovo 31 d. studentė detaliau analizuos pasirinktą 2020 m. deliktų teisės aktualiją, susipažins su pasirinkto aspekto teisine problematika, atliktais tyrimais, studijomis, teismų praktika ir įvertins jį lyginamuoju požiūriu. Šio tyrimo pagrindu studentė parengs žodinį pranešimą LMT rengiamoje studentų konferencijoje.
Iki 2021m. balandžio mėn. 30 d. studentė pristatys mokslinės veiklos ataskaitą, kurioje aprašys planuotas ir atliktas veiklas, planuotus ir pasiektus rezultatus, tyrimo metodiką, aptars tyrimo rezultatus, išvadas bei literatūros sąrašą.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0208
Projekto pavadinimas: „Verte grįsta e. sveikatos plėtra”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2020-11-03 iki 2021-04-30.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Birutė Mikulskienė.
Studentė: Karina Segal.
Santrauka: Projekto tikslas – išsiaiškinti kaip sveikatos priežiūros specialistai ir gyventojai vertina sveikatos priežiūrą, tame tarpe ir e. sveikatos paslaugas Lietuvoje, kokius įstatymų apibrėžtus sveikatos priežiūros kokybės elementus jie išskiria, kaip prioritetinius, kuriems iš jų skiria vertės kategoriją, kaip lūkesčiai atitinka jų suvokiamą paslaugų vertę. Analogiški konceptai bus patikrinami klausiant nuomonės apie e. sveikatos pridėtinę vertę, naudojimosi įgūdžius, suvokiamą vertę sau ir jų sveikatos valdymu.
Siekiamas rezultatas: E. sveikatos plėtra, nors ir būdama pažangia vadybine inovacija, dėl įvairių priežasčių Lietuvoje patyrė nemenkų išbandymų ir sukėlė daug nepasitenkinimo tarp nuolatinių sistemos vartotojų. Naujausi sveikatos priežiūros vadybos tyrimai ima koncentruotis į verte grįstą sveikatos priežiūros koncepciją, kuria bandoma atsakyti, kaip turėtų plėtotis sveikatos priežiūra ir koks e. sveikatos indėlis turėtų būti efektyviausias siekiant kurti apčiuopiamą vertę su mažesnėmis sąnaudomis, atsisakant vertės nekuriančių paslaugų ir išlaidų. Į vartotojų vertės suvokimą orientuota e. sveikatos stebėsenos sistema išspręstų ne tik praktinę sveikatos priežiūros neefektyviai valdomų kaštų problemą, bet ir padėtų valdyti gan chaotišką ir inertišką e. sveikatos plėtros procesą, otai savo ruoštu kurtų geresnę sveikatos priežiūrą pacientui, kuriant socialinę naudą sveikai visuomenei.
Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“. Dotacijos sutartis su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0066
Projekto pavadinimas: „Studentų Covid-19 poveikio suvokimas ir patyrimas“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: prof. dr. Danielius Serapinas
Studentas: Povilas Valickas
Santrauka: Prasidėjus pasaulinei Covid-19 pandemijai, iškilo klausimas, kaip įvairūs žmonės ją išgyvena, kokias mato pandemijos keliamas grėsmes. Tad tyrimai, kurie analizuotų žmonių Covid -19 poveikio suvokimą ir patyrimą tampa labai aktualūs. Taip pat svarbu ir kaip pandemijos grėsmes suvokia studentai, kurie patyrė netradicinį nuotolinį mokymąsi. Taigi, šios vasaros praktikos tyrimo tikslas – studentų Covid-19 poveikio suvokimas ir patyrimas. Bus analizuojami tokių reiškinių kaip Covid-19 grėsmių suvokimo, Koronaviruso baimės, nerimo patyrimo, socialiai atsakingo elgesio psireiškimo pandemijos metu ir kt. reiškinių skirtumai tarp lyčių, sąsajos su amžiumi ir reiškinių sąsajos studentų imtyje.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0148) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0147
Projekto pavadinimas: „Socialinis darbas su vaikais ir jaunimu COVID-19 pandemijos metu: socialinių darbuotojų profesinės patirtys“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: doc. dr. Jolanta Pivorienė
Studentė: Vaida Aleknavičienė
Santrauka: Projekto tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų dirbančių su vaikais ir jaunimu profesinę patirtį dirbant pandemijos COVID-19 metu Lietuvoje ir pateikti išvadas, kurių pagrindu būtų galima tobulinti socialinių darbuotojų dirbančių su vaikais ir jaunimu profesinę veiklą bei mokymų ir studijų programas. Numatomos projekto veiklos – remiantis kokybinio tyrimo metodologija surinkti, išanalizuoti, interpretuoti ir apibendrinti duomenis apie socialinių darbuotojų profesines patirtis. Siekiamas rezultatas – tyrimo ataskaitoje pateikta kokybinio tyrimo duomenų analizė ir interpretacija, bei jų pagrindu suformuluotos duomenimis grįstos rekomendacijos.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0148) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-22-0208
Projekto pavadinimas: „Socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos psichologinio poveikio tyrimų mokslinė praktika (SIMoPra)“.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2021-07-07 iki 2021-08-31
Projekto mokslinio tyrimo vadovas: dr. Arvydas Kuzinas
Studentė: Milda Naujokaitė
Santrauka: Projekto tikslas – sudaryti sąlygas mokslinę praktiką atliekančiam studentui susipažinti su naujausiais metodais, taikomais psichologiniuose tyrimuose, ir įgyti patirties juos taikant moksliniame tyrime, skirtame įvertinti socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos psichologinį poveikį. Tyrimo metu bus analizuojamos realios žinutės „Facebook“ socialiniame tinkle ir vartotojų sąveikos su ja ypatumai. Remiantis surinkta informacija bus parengtas eksperimentas, įvertinsiantis skirtingo interakcijų tipo informacinių žinučių poveikį nuostatoms į aprašomą įvykį. Tyrimų rezultatai pateiks duomenų, kaip efektyviai valdyti informaciją ir prognozuoti informacijos vartotojų nuostatas bei elgesį. Be to, praktikantui suteiks įgūdžių, būtinų pasirenkant tinkamiausius tyrimo metodus ir savarankiškai atliekant tyrimus.
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-24-0148) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT)
Projekto Nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0012
Projekto pavadinimas: „Studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas Utenos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2017-12-19 iki 2019-06-18.
Projekto vykdytojas: Utenos kolegija.
Projekto partneriai: Mykolo Romerio universitetas ir Panevėžio kolegija.
Santrauka: Utenos kolegijos, Mykolo Romerio universiteto ir Panevėžio kolegijos socialinių, biomedicinos ir technologinių studijų programų studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymas per mokymus komandose, dalyvaujant dėstytojams. Pagrindinė projekto veikla –interaktyvūs praktiniai verslumo ir kūrybiškumo ugdymo mokymai, kurių metu dalyviai įgis pasitikėjimo savimi, komandinio darbo įgūdžių, išmoks atrasti savo kūrybiškumo ir verslumo savybes ir jas naudoti siekiant įgyvendinti asmeninius ir profesinius tikslus veikdami komandose. Ugdymo mokymų turinys pagrįstas D. Goleman’o emocinio intelekto modeliu ir Harvardo karjeros centro naudojama B. Hollden’o metodologija, skirta geriau suprasti savo talentus bei socialinio verslumo koncepcijos nuostatomis. Praktiniai kūrybiškumo ir verslumo gebėjimai bus ugdomi dirbant su Utenos, Vilniaus, Panevėžio regionuose veikiančių realių transporto, apdirbamosios pramonės, turizmo ir poilsio, pramogų, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos sričių įmonių tikromis paslaugomis ir produktais, komandose, orientuojantis spręsti šių regionų socialines problemas. Mokymai užbaigiami Studentų verslumo ir kūrybiškumo ugdymo konkursu „In corpore” bei rezultatų pristatymo, apibendrinimo ir apdovanojimo baigiamuoju renginiu. Projekto rezultatas -UK, MRU ir PK 135 studentai ir 15 dėstytojų įgis ir patobulins verslumo ir kūrybiškumo, socialinio verslumo kompetencijas, išsiugdytas mokantis ir veikiant komandose. Projekto dalyviai gebės geriau įsidarbinti aukštojo išsilavinimo reikalaujančiose darbo vietose,verslo iniciatyvas orientuoti ne tik į savo, bet į visuomenės gerovės kūrimą, kūrybiškai spręsdami regiono, vietinės bendruomenės socialines problemas.
Projektas finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014 –2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.1-ESFA-K-731 priemonę „Studijų kokybės gerinimas“.
Projekto Nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0021
Projekto pavadinimas: „Studijų praktikų organizavimo tobulinimas ir profesinių praktikų įgyvendinimas”.
Projekto vykdymo laikotarpis: nuo 2018-06-01 iki 2019-06-01.
Projekto vykdytojas: Lietuvos darbdavių konfederacija.
Projekto partneriai: Mykolo Romerio universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija, Marijampolės kolegija, Utenos kolegija.
Santrauka: Projekto įgyvendinimo metu projekto partnerių –aukštųjų mokyklų –studentai atliks profesines praktikas organizacijose, o aukštųjų mokyklų tutoriai kartu su mentoriais organizacijose sieks tobulinti tarpusavio ryšius bei efektyviau įgyvendinti praktikų organizavimo procesus. Projekte dalyvaus studentai, praktikų vadovai aukštosiose mokyklose ir praktikantus priimančių organizacijų/įmonių mentoriai. Pagrindinės projekto veiklos: praktikų metodikų ir praktikų organizavimo sistemos gerapraktika.lt atnaujinimas, įdiegiant naujoves bei studentų praktikų organizavimas, įgyvendinant aktyvų praktikos vadovų bei mentorių bendradarbiavimą.
Projektas finansuotas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal 2014 –2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę Nr. 09.3.1-ESFA-K-731 „Studijų kokybės gerinimas“.
Projekto Nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0022
Projekto pavadinimas: „Septynios jūros – verslumo ir kūrybiškumo startas (Septynių jūrų kapitonai)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2018-2019.
Projekto vadovė: dr. Nomeda Gudelienė.
Projektas vykdytas omas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę Nr. 09.3.1-ESFA-K-731/PRC-58 „Studijų kokybės gerinimas“.
Projekto Nr. 09.3.1-ESFA-K-731-01-0019
Projekto pavadinimas: „CREAzone – pirmas žingsnis link verslumo ir kūrybiškumo (CREAzone)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2018 iki 2019.
Projekto vadovė: dr. Nomeda Gudelienė.
Projektas vykdytas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę Nr. 09.3.1-ESFA-K-731/PRC-59 „Studijų kokybės gerinimas“.
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0144
Projekto pavadinimas: „Diskurso ryšiais anotuoto tekstyno, grįsto socialinių medijų tekstais, naudojimas aukštesnio lygio užsienio kalbos mokymui(si)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2017 – 2019.
Projekto vadovė: dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė.
Projektas vykdytas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0156
Projekto pavadinimas: „Jaunuolių finansinių gebėjimų raidos mechanizmai (DEFINE)”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2017 – 2019.
Projekto vadovas: dr. Rimantas Vosylis.
Projektas vykdytas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.
Projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0154
Projekto pavadinimas: „Naujasis mokslinis žinojimas: filosofiniai, politiniai ir ideologiniai iššūkiai”.
Projekto vykdymo laikotarpis: 2017 – 2019.
Projekto vadovas: doc. dr. Evaldas Juozelis.
Projektas vykdytas pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“.