2025 m. vasario 27- kovo 2 dienomis vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje „Kukutis eina į Knygų mugę“ 35-metį minintis Mykolo Romerio universitetas (MRU) pristatys tris universiteto išleistas knygas, nagrinėjančias įdomiausias visuomenės bei valstybės raidos temas.

„Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“. I. Deviatnikovaitė

MRU prof. dr. Ievos Deviatnikovaitės monografijos „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“ pasirodymas – svarbus jubiliejinių universiteto metų akcentas. Knygos pristatymas vyks kovo 2 d. 11 val. 5.6 salėje.

Mykolas Römeris – ne tik teisės mokslo autoritetas, bet ir tarpukario Lietuvos valstybingumo architektas. Jo idėjos ir vizija suformavo pagrindus moderniai teisinei sistemai, o jo darbai tebėra aktualūs ir šiandien. M. Römerio gyvenimo kelias – nuo advokato padėjėjo iki Tarptautinio Teismo teisėjo Hagoje – atspindi nepaprastą atsidavimą teisingumui ir valstybei. Jis buvo principingas mokslininkas, kurio įžvalgos padėjo formuoti šiuolaikinę teisinę valstybę.

Prof. dr. I. Deviatnikovaitė savo tyrime remiasi gausiais archyviniais šaltiniais, saugomais ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Švedijoje, Anglijoje. M. Römerio dienoraščiai – net 15 000 puslapių! – atskleidžia giliausius teisininko išgyvenimus įvairiausiais laikotarpiais nuo teisėjo Kauno apygardos teisme iki rektoriaus Lietuvos universitete, taip pat jo asmeninę kovą sovietų ir nacių okupacijų metu.

Pasak prof. dr. I. Deviatnikovaitės, didžiausias atradimas tyrinėjant Mykolo Römerio asmeninį archyvą, buvo jo nepaprastas darbštumas ir kūrybinis produktyvumas.

„Per savo gyvenimą jis parašė apie 600 publicistinių ir mokslinių straipsnių, 10 mokslinių knygų, 7 studijas. Rašė jis lietuvių, lenkų, baltarusių, rusų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Juo rėmėsi ir vakarų mokslininkai,“ – dalijasi autorė.

Be to, jis kasdien nuo 1911 m. iki 1945 m. rašė dienoraščius, kurie tapo savotiška laiko mašina, nukeliančia mus į M. Römerio Lietuvos epochą.

M. Römeris pabrėždavo, kad teisėjo profesijai būtinas ne tik gebėjimas analizuoti faktus, bet ir taktiškumas, kantrybė, rimtumas, dalykiškumas, sąžiningumas. „Teisėjas negali sau leisti šaipytis, kandžiai elgtis, būti nemalonus su skirtingomis pusėmis, ironiškas, demonstruoti panieką arba bet kokią kitą emociją,“ – rašė M. Römeris.

Pasak autorės, šie principai tinka ne tik teisininkams, bet ir visų profesijų atstovams, norintiems tapti tikrais profesionalais. Būtų puiku, jei ir šiandienos Lietuvoje visuomenė pritaikytų M. Römerio mintis apie profesionalumą ir požiūrį į savo profesiją.

Dar vienas esminis aspektas – istorijos svarba. M. Römeris niekada nebūtų tapęs tokiu įspūdingu profesionalu, jei nebūtų giliai žinojęs savo krašto istorijos ir raidos.

„Darbas archyvuose ne tik įdomus ir reikalaujantis užsispyrimo, bet kartais net keliantis pavojų sveikatai,“ – dalijasi prof. dr. I. Deviatnikovaitė apie patirtus didžiausius iššūkius rašant monografiją. Teko suvaldyti didelį informacijos srautą: ne tik perskaityti Römerio 15 000 puslapių dienoraščius, bet ir atrinkti svarbiausią informaciją, peržiūrėti to meto spaudą, surasti ar patikslinti jo 600 publikacijų.

Pasak autorės, tokių asmenybių kaip M. Römeris Lietuvoje daugiau nėra. Jis buvo unikalus teisininkas, unikali asmenybė. „Skaitant apie jį, kiekvienas ras sau artimų minčių, kartais net atrodys, kad skaito savo mintis, skaito apie save, skaito apie dabartį, o ne apie tai, kas vyko maždaug prieš šimtą metų,“ – pastebi mokslininkė. Be to, Römerio darbai padeda suprasti Lietuvos valstybingumo raidą, tad ši knyga skirta ne tik teisininkams ar istorikams, bet visiems, kuriems rūpi Lietuvos praeitis, dabartis ir ateitis.

 

„Vėl darom valstybę“. V. Landsbergis

Kita intriguojanti naujiena – prof. Vytauto Landsbergio knygos „Vėl darom valstybę“ pristatymas. Jis vyks kovo 1 d., 14 val., 5.6 salėje.

Diskusijoje dalyvaus pats knygos autorius, teisės ekspertas prof. dr. Vytautas Sinkevičius, režisierius, visuomeninis veikėjas Julius Dautartas ir politikas Česlovas Vytautas Stankevičius. Pokalbyje bus aptarti svarbiausi nepriklausomybės atkūrimo momentai, istorinės atminties reikšmė ir tai, kaip šiandien vertiname to meto įvykius.

Pasak V. Landsbergio, trūkstant išsamiai dokumentuotos istorijos apie Lietuvos išsilaisvinimą iš SSRS, neretai remiamasi nuogirdomis ar bendrais pasakojimais. „Stokodami tikros dokumentuotos istorijos apie Lietuvos laisvinimosi iš SSRS įvykius, dažnai skaitome ir kliaunamės pasakyvais. Tačiau tik visuma ir su turiningomis detalėmis perteikia vyksmo atmosferą, kuri yra faktas, ne mažiau reikšmingas už išlikusius dokumentus“, – teigia knygos autorius.

Prod. V. Landsbergis knygoje ne tik fiksuoja istorinius įvykius, bet ir dalijasi asmeninėmis patirtimis bei įžvalgomis apie to meto politinius iššūkius, tarptautines reakcijas ir visuomenės nuotaikas.

„Valstybė nėra baigtinis darinys – ją reikia kurti, puoselėti ir ginti kiekvieną dieną. Vytauto Landsbergio knyga „Vėl darom valstybę“ primena, kad nepriklausomybė nėra duotybė, o nuolatinis procesas, reikalaujantis drąsos, atsakomybės ir gebėjimo įžvelgti ateities gaires. Tai ne tik istorijos dokumentas, bet ir kvietimas į sąmoningą pilietiškumą šiandien ir rytoj“, –  įžvalgomis apie knygos svarbą šiandienos visuomenei dalinasi J. Dautartas.

„Bendruomeniškumo sklaida Lietuvoje“. S. Nefas

Trečioji knyga – MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto (VVVF) Viešojo administravimo instituto (VAI) prof. dr. Sauliaus Nefo monografija „Bendruomeniškumo sklaida Lietuvoje“.

Monografijoje yra nagrinėjama vietos bendruomenių svarba ir jų veikimas Lietuvoje. Aptariami skirtingi bendruomenių tipai, jų funkcijos ir reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje. Taip pat analizuojami bendruomeniškumo matavimo metodai ir pateikiami Lietuvos bendruomenių pavyzdžiai, atskleidžiantys jų iniciatyvumą bei inovatyvumą. Šis leidinys pabrėžia bendruomenių vaidmenį stiprinant pilietinę visuomenę ir gerinant socialinį bei kultūrinį gyvenimą.

„Tikiuosi, kad siūloma bendruomeniškumo matavimo metodika, kuri jau naudojama praktikoje, sukels diskusijų. Šioje monografijoje mokslininkams gerai žinomas socialinio kapitalo terminas „išverčiamas“ į visiems suprantamą kalbą parodant, kaip jis reiškiasi gyvenime“,  – prof. dr. teigia S. Nefas.

Leidinio pristatymas, kurį moderuos VVVF VAI prof. dr. Andrius Stasiukynas, vyks vasario 27 d. 17.00 val. Konferencijų salėje 5.6.

Vilniaus knygų mugė – tai ne tik knygos, bet ir gyvi pokalbiai apie idėjas, formuojančias Lietuvą. MRU kviečia prisijungti prie diskusijų bei apsilankyti MRU stende, kur bus galima ne tik pavartyti naujausius akademinius leidinius, bet ir pabendrauti su mokslininkais, kurie kuria Lietuvos ateitį!