„Jaučiu nostalgiją tam laikui, kai geopolitiniai iššūkiai nebuvo tokie žiaurūs“, – dalijasi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto profesorius dr. Justinas Žilinskas. Mokslininkas, kurio tyrimų kryptis – tarptautinė humanitarinė teisė ir tarptautinė baudžiamoji teisė, buvo patvirtintas Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimo komisijos nariu. Nuo 2025 m. sausio 1 d. nauja sudėtimi pradėsiančią darbą Komisiją sudaro atstovai iš Krašto apsaugos sistemos, Raudonojo Kryžiaus draugijos, įvairių ministerijų, UNESCO bei akademinio pasaulio. Ši institucija atlieka patariamąją funkciją ir padeda Krašto apsaugos ministrui formuoti praktines gaires humanitarinės teisės klausimams Lietuvoje.
Tarptautinės humanitarinės teisės taikymo ypatumus Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste profesorius dr. Justinas Žilinskas nagrinėja, kaip 2024 m. lapkritį išleistos tarptautinės monografijos „Karo ir ypatingų situacijų poveikis teisei agresijos prieš Ukrainą kontekste“ (The Impact of War and Extraordinary Situations on Law in the Context of Aggression Against Ukraine) bendraautorius.
Vis dėlto, prof. dr. Justinas Žilinskas neapsiriboja vien solidžia akademine veikla: jo vardas taip pat gerai žinomas jaunimo literatūros pasaulyje. Jo istorinis romanas jaunimui „Bėgliai: jūrų keliais į Ameriką“ 2022 m. laimėjo „Metų knygos“ paaugliams apdovanojimą ir 2023 m. buvo įtrauktas į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) garbės autorių (honorary list) sąrašą.
Kalbamės su mokslininku, rašytoju ir jaunąją kartą įkvepiančia asmenybe apie teisės aktualijas, akademinio darbo subtilybes ir tai, kodėl laisvas laikas – kartais svarbesnis už bet kokius profesinius pasiekimus.
Mokslas ir pomėgiai: kaip viską suderinti?
Justinas Žilinskas tikina, kad jo kelias iki teisės buvo atsitiktinumų virtinė. Augęs mokslininkų šeimoje, jis iš pradžių žavėjosi informatika ir istorija: „Kartais juokauju, kad esu neišsipildęs istorikas. Tačiau pasirinkau pragmatiškesnį teisės kelią ir galiausiai čia radau tai, kas man iš tikrųjų įdomu“.
Teisės profesorius klausimą, kaip jam pavyksta nepasiklysti, keliaujant, rodos, skirtingais mokslininko ir vaikų rašytojo keliais, atremia tokiu paaiškinimu: „Teisė nėra tikslusis mokslas. Joje daug interpretacijos meno, kaip ir kūryboje. Žmogus gali būti teisės ekspertas ir tuo pačiu kurti grožinę literatūrą. Tai visai nėra viena nuo kitos nutolusios sritys“.
Paklaustas apie rašymo procesą, jis dalinasi: „Mano darbas suteikia laisvės. Kai neturiu paskaitų ar posėdžių, galiu rašyti. Esu lėtas rašytojas, todėl planuoju ir laukiu tinkamo momento“.
Mokslininkas prisipažįsta esąs laimingas gyvendamas arti gamtos. „Man užtenka paprasčiausiai išeiti pasivaikščioti ar pabūti po obelimi. Labai atpalaiduoja darbai, kuriuose matau greitą rezultatą: kažką pataisai, sumeistrauji – ir štai, jau yra! Tai visiška atsvara moksliniam ar kūrybiniam darbui, kuris reikalauja daug laiko“.
Profesorius pripažįsta ir tradicinius metodus gyvenimo balansui atstatyti: miegas, judėjimas, streso ribojimas. „Įvardinu save kaip nuosaikų žmogų. Viskas seniai išnagrinėta, kaip reikia gyventi – reikia tik taikyti tas žinias“, – šypsosi jis.
Kalbėdamas apie knygas ir filmus, profesorius neslepia simpatijos klasikiniams kūriniams. „Mano atraminė knyga – Umberto Eco „Fuko švytuoklė“. Tai romanas, pilnas kontekstų, kuriuos norisi išnagrinėti dar kartą. O serialas, kurį būtinai rekomenduočiau, yra „Better Call Saul“. Tai – serialas apie teisininkų ir kriminalinio pasaulio sankirtą. Jis toli pranoksta paviršutiniškus serialus, neva vaizduojančius teisininkų kasdienybę, tokius kaip „Suits“.
Tuo tarpu dėstytojo darbe prof. dr. J. Žilinskas mato ir savus iššūkius, ir džiaugsmus: „Dabartinė karta yra laisva, drąsi, pasitikinti savimi. Aš – visada už tokius studentus, nors kartais ir sunkiau su jais būna. Bet geriau taip, nei kaip buvo mums – kai bijodavome net į dekanatą nosį kyštelėti“. Savo studentams jis primena paprastą tiesą: „Nėra gėda nežinoti, gėda nesužinoti“.
Teisinės manipuliacijos: karo teisė ir Rusijos agresija
Su tarptautinės teisės supratimu šiuolaikinių krizių akivaizdoje mokslininkas supažindina akademinę, teisinę, politiką formuojančiųjų bendruomenę, nagrinėdamas temą „Mūšio laukas Ukrainoje: Rusijos karas prieš Ukrainą ir tarptautinės humanitarinės teisės iššūkiai“. Monografijoje „Karo ir ypatingų situacijų poveikis teisei agresijos prieš Ukrainą kontekste“ (The Impact of War and Extraordinary Situations on Law in the Context of Aggression Against Ukraine) mokslininkas nagrinėja, kaip šis karas atskleidžia tarptautinės humanitarinės teisės taikymo problemas ir svarbą. Jo teigimu, Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė nemažai teisinių klausimų, tačiau kai kurie – akivaizdžiai manipuliatyvūs.
Prof. dr. J. Žilinskas pabrėžia, kad Rusijos naudojamas terminas „specialioji karinių operacija“ yra manipuliacija, skirta sumenkinti agresijos mastą. Pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas, tai yra tarptautinis ginkluotas konfliktas. Krymas ir kitos užgrobtos teritorijos turi būti laikomos tiesiog okupuotomis. Mokslininkas aptaria, kad Rusijos pastangos neigti kombatanto (asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose) teises tarptautiniams savanoriams ar „Azovo“ pulko kariams yra neteisėtos. Atsakomybė už privačių karinių bendrovių, pvz. „Wagner“, veiklą turi būti priskirtina Rusijai, nepaisant to, kad ši tokią atsakomybę neigia.
Prof. dr. Justino Žilinsko veikla, tiek akademinė, tiek kūrybinė, atspindi profesoriaus požiūrį į teisę kaip į dinamišką ir interpretacijų kupiną sritį, kurios pagrindinis tikslas – ne tik reguliuoti, bet ir įkvėpti, ugdyti atsakomybės jausmą visuomenėje.
Tekstą parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė. Pasinaudota Vilmos Losytės atlikto interviu su prof. dr. J. Žilinsku medžiaga.