Globalus mokslas visuomenei – MRU strateginis siekis - MRU
Naujienos

10 gruodžio, 2024
Globalus mokslas visuomenei – MRU strateginis siekis
Mokslas

 Mykolo Romerio universitetas (MRU) aktyviai plečia savo mokslinių tyrimų lauką. Siekiama užtikrinti, kad tyrimų rezultatai kurtų pridėtinę vertę visuomenei ir būtų pripažįstami tarptautiniu mąstu. Įgyvendinant Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“, 2023 m. MRU startavo projektas Ekscelencijos centrų kūrimas. Nuo 2024 m. vidurio pradėti vykdyti aukšto lygio moksliniai tyrimai teisės, komunikacijos, edukologijos ir psichologijos srityse. Šiemet atrinkta12 projektų, o 2025 m. planuojama skirti finansavimą dar 9-iems.

Pasak vienos iš įgyvendinamų projektų vadovės prof. dr. Vidos Gudžinskienės, Ekscelencijos centrai sudaro sąlygas mokslininkams bendradarbiauti su užsienio kolegomis. Taip pat įtraukti į tyrimus doktorantus ir jaunus tyrėjus, spręsti aktualias problemas bei užtikrinti mokslo ir visuomenės dialogą. Mokslininkai dalyvauja stažuotėse prestižiniuose užsienio universitetuose, o finansavimas leidžia pristatyti rezultatus tarptautinėse konferencijose.

Jau stebimi nuo 2024 m. vidurio startavusių projektų rezultatai: su septynių I-ojo kvietimo metu atrinktų projektų tematika galite susipažinti čia. Pagal II-ąjį kvietimą atrinkti projektai dar tik prasideda – vyksta duomenų rinkimas ir analizė, formuluojamos hipotezės.

Mokslas

 

Pagal II-ąjį kvietimą atrinktų Ekscelencijos centrų projektų apžvalga

Aukos samprata ir aukos teisių apsauga Rytų Europoje: nuo istorijos iki naujausių iššūkių (VICTIM)

Teisės srities projekte VICTIM analizuojama, kaip Rytų Europos šalių teisinėse sistemose ir kriminologijoje suprantama nusikaltimo auka. Ši sąvoka bus nagrinėjama ir kaip individualūs nusikaltimai (pvz., žmogžudystės, seksualinis smurtas), ir kaip masiniai nusikaltimai žmoniškumui. Įgyvendinant projektą, tiriama, kaip istoriniai įvykiai,  pavyzdžiui, sovietinė okupacija, paveikė nusikaltimo aukos sampratą. Nagrinėjama, ar ji skiriasi šiandien Rytų Europoje ir vakarų pasaulyje.

Be to, projektu siekiama prisidėti įgyvendinant ES teisių strategiją (2020-2025 m.) ir pasiūlyti išskirtinai Rytų Europos kontekstui pritaikytus sprendimus. Lenkijos ir Baltijos šalių patirtis aukų teisių apsaugos srityje ypač naudinga Ukrainai. Žinome, kad ši šalis siekia ES narystės ir kovoja su karo nusikaltimais. Tad siekiama atsakyti į klausimą: kokių sisteminių pokyčių reikia, kad nusikaltimo aukų teisės Rytų Europoje būtų veiksmingiau užtikrinamos?

Projekte dalyvauja Dr. Kateryna Latysh vadovaujama tarptautinė ekspertų komanda (Dr. Monika Rogers (MRU, Lietuva), Prof. Dr. Marianna Muravyeva (Helsinkio universitetas), Dr. Mirosław Michał Sadowski (Lenkija, Jungtinė Karalystė, Portugalija), Prof. Dr. Mykhaylo Shepitko (Yaroslav Mudryi Nacionalinės teisės universitetas, Charkivas), Yuliya Brin (Helsinkio universitetas)). Skirtingų šalių mokslininkai susivienijo ištirti situaciją Baltijos šalyse, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Balkanuose. Jų tikslas – įvertinti dabartines aukų teisių apsaugos spragas, numatyti ateities iššūkius, pvz., dirbtinio intelekto panaudojimą teisinėse sistemose, ir pasiūlyti sprendimus situacijai gerinti.

Dirbtinis intelektas (DI) ir asmens duomenų apsauga: būsimos reguliavimo sistemos formavimas (SAFER)

Išskirtinai dirbtinis intelektas ir jo teisinis reguliavimas analizuojamas dar viename teisės srities projekte SAFER. Mokslininkų komanda, vadovaujama prof. dr. Mariaus Laurinaičio, siekia kompleksiškai išanalizuoti tas sritis, kuriose teisės aktų nuostatos dėl DI gali nesutapti: atsakomybės, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo. Tyrimo tikslas – pateikti naudingų įžvalgų DI teisiniam reguliavimui tobulinti.

Mokslininkai pabrėžia būtinybę derinti tarpusavyje DI Atsakomybės Direktyvą, DI Aktą, BDAR (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir TISII direktyvą (Direktyva dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Europos Sąjungoje (ES) užtikrinti). Taip pat svarbu šiuos teisės aktus tinkamai integruoti į valstybių narių nacionalinę teisę, kad naujai besiformuojanti teisinio reguliavimo aplinka būtų nuoseklesnė. DI Atsakomybės Direktyva pabrėžia atsakomybę ir žalos prevenciją. Be to, prisideda prie BDAR tikslo – apsaugoti asmens duomenis. Savo ruožtu, sprendžiant DI vaidmenį kibernetiniuose nusikaltimuose, TISII direktyva pasisako už DI naudojimą kibernetinio saugumo srityje. Visgi čia trūksta konkrečių gairių – įgyvendinimo klausimas lieka atviras. Mokslininkų komandos (prof. dr. Regina Valutytė (MRU), postdoktorantas Raimondas Andrijauskas (MRU), dr. Simas Grigonis (MRU), Prof. dr. Matthew Warren (RMIT Australija)) atliekamas tyrimas suteiks įžvalgų, kaip naujas reguliavimo priemones galima veiksmingai suderinti su galiojančiais duomenų apsaugos teisės aktais, užtikrinant vientisą ir nuoseklią reguliavimo aplinką. Šis projektas ir jo rezultatai padės užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą ir aiškiai apibrėžtą atsakomybę DI technologijų kontekste, tuo pačiu gerinant ES teisės aktų įgyvendinimo kokybę.

Vaikų, esančių nuolatinėje globoje, socialinių įgūdžių ugdymas (DSS)

Jautrius duomenis susibūrė nagrinėti mokslininkai, vadovaujami prof. dr. Vidos Gudžinskienės. Jie įgyvendina projektą DSS. Tyrėjai, prof. dr. Rita Raudeliūnaitė (MRU), doc. dr. Justinas Sadauskas (MRU), postdoktorantė Dovilė Lisauskienė (VGTU), assoc. prof. dr. Mare Leino (Talino universitetas), siekia atskleisti socioedukacines prielaidas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti įvairiose nuolatinės globos formose, įskaitant globą šeimoje, šeimynoje ir vaikų globos namuose. Tyrimai rodo, kad institucinėje globoje esantys vaikai dažnai stokoja socialinių įgūdžių, o tai trukdo jų socialinei įtraukčiai, gerovei ir savarankiškumui. Šie įgūdžiai yra labai svarbūs norint sėkmingai sąveikauti su kitais asmenimis ir atliepti savo socialinius poreikius. Mokslininkai siekia identifikuoti vaikų socialinių įgūdžių ugdymo ypatumus, remiantis globojamus vaikus ugdančių globėjų šeimų, šeimynų, bendruomenių vaikų globos namų specialistų bei pačių vaikų patirtimi.

Duomenys ir įrodymais grįstas tyrimas prisidės prie socialinės gerovės sistemos plėtros ir spartesnės gerovės visuomenės raidos Lietuvoje ir ES, sprendžiant strategiškai svarbų globojamų vaikų gerovės užtikrinimo aspektą. Įgyvendinus mokslu pagrįstas rekomendacijas, bus sudarytos sąlygos ugdyti tokius socialinius įgūdžius, kaip bendravimas ir bendradarbiavimas, komandinis darbas, problemų sprendimas, konfliktų valdymas, kritinis mąstymas, pilietiškumas ir kt. Tikėtina, kad socialiniai įgūdžiai padidins globojamų vaikų socialinį atsparumą, prielaidas sėkmingai integruotis į visuomenę ir prisidės prie nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos.

Postskaitmeninis pasakojimas už lyčių lygybę: institucijų ir įmonių komunikacija siekiant darnaus vystymosi tikslų (PSGENEQ)

Komunikacijos srities projektas PSGENEQ grindžiamas idėja, kad postskaitmeninis istorijų pasakojimas gali tapti pagrindine komunikacijos strategija, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie lyčių lygybę, taip prisidedant prie penkto iš septyniolikos Jungtinių Tautų paskelbtų Darnaus vystymosi tikslų.

Terminas „postskaitmeninis“ apibūdina laikotarpį, kuomet skaitmeninės technologijos yra tapusios neatsiejama kasdienybės dalimi. Atitinkamai poskaitmeninė komunikacija apibūdina etapą, kuomet diskusijų objektu yra ne pačių technologijų egzistavimas, o  technologijų poveikis ir pasekmės socialinėje sferoje. Mokslininkų komanda, prof. dr. Jesús Segarra Saavedra (Alikantės universitetas), prof. dr. Fernando Infante Del Rosal (Sevilijos universitetas), dr. Rūta Tamošiūnaitė (MRU), nagrinėja naujų komunikacijos strategijų galimybes. Projektui vadovaujanti dr. Isabel Palomo Dominguez dalinasi: ,,prieš dešimtmetį žiniasklaidoje transliuojama reklama buvo gana akivaizdi, tuo tarpu šiandien daugelis net nepastebime, kaip nuomonės formuotojų pasakojimuose, video žaidimų ir kt. aplinkose taikomos strategijos paveikia visuomenę, o ypač – jaunąją kartą. Jaunimas „praryja“ įvairius pasakojimus nė nesusimąstydami“. dr. Isabel Palomo Dominguez vadovaujama mokslininkų grupė  atlieka tarptautinę apžvalgą Lietuvos bei Ispanijos scenarijams palyginti, siekdami išsiaiškinti, kaip Z ir Alfa kartos atstovai supranta poskaitmeninę komunikaciją. Tyrimas sutelktas į pasakojimus skaitmeninėje erdvėje, kuriais skatinama lyčių lygybė. Taip pat nagrinėjama, kokį potencialą turi institucijos ir įmonės, informuodamos ir įtikindamos skirtingas auditorijas.

Mokslo pasiekimai PSGENEQ projekto apimtyje

PSGENEQ mokslininkai lapkričio mėnesį jau spėjo sudalyvauti XVII-oje kasmetinėje tarptautinėje aukščiausio lygio socialinių mokslų konferencijoje (ICERI 2024), vykusioje Sevilijoje (Ispanija), pristatydami du pranešimus. Pranešime „Didaktiniai pasakojimai: poskaitmeninės visuomenės švietimo priemonės“ pristatyta apie pasakojimo pamokomąsias galimybės didinti žmonių informuotumą ir keisti nuomonę lyčių lygybės naudai. Pranešime „Poskaitmeninis pasakojimas siekiant lyčių lygybės: karjeros pasirinkimo galimybių skatinimas nepriklausomai nuo lyties“ pristatomos išanalizuotos 10 Europos kampanijų, kurios skirtos Tarptautinei moterų ir merginų moksle dienai 2023-iaisiais metais paminėti. Įvairios organizacijos (įmonės, vyriausybės, asociacijos, žiniasklaida ir akademinė bendruomenė) yra susitelkusios išlaisvinti nuo lyčių stereotipų poveikio vaikų ir paauglių profesinį pasirinkimą. Istorijų pasakojimas – viena seniausių komunikacijos priemonių – gali būti veiksminga ir šiandieniniame pasaulyje. Visgi kyla klausimas, kaip šią priemonę poskaitmeninėje sąmonėję priderinti suaugusiųjų, paauglių ir vaikų auditorijai. Kiekviena auditorija reikalauja kitokios kalbos – kitokių istorijų pasakojimų. PSGENEQ projekto mokslininkai pasitelkia Pigmaliono efekto metaforą, kuri pagal antikinę mitologiją apibūdina save išpildančią pranašystę. Pavyzdžiui: svarbu stiprinti mergaičių tikėjimą, kad visuomenė mato moteris mokslininkių amplua, ir taip paskatinti jas žengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) karjeros link.

Poskaitmeniniai istorijų pasakojimai kviečia pergalvoti informacijos suvokimą, kūrimą ir vartojimą bei perteikiamos informacijos įtaką vietos ir tarptautinei visuomenei.

Socioekonominių sistemų darnios plėtros indikatorių daugiakriterinio vertinimo metodologijos tobulinimas, remiantis informacinėmis technologijomis (OMEGA)

Dar viename projekte OMEGA nagrinėjama informacinėmis technologijomis (IT) grįsta metodologija. Tai leidžia spręsti darnaus vystymosi kiekybinio vertinimo problemas: tiek metodines, tiek praktines.

Darnaus vystymo tikslai 2015–2030 metams – tai Jungtinių tautų patvirtintos 17 socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių sistemų charakteristikos. Projektui vadovaujantis prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius teigia, kad „šiandienos pasaulyje iš esmės nėra darnios plėtros būklės tinkamų kiekybinio vertinimo būdų. Manoma, kad bet kokie socioekonominių sistemų plėtros rodikliai tuo pačiu yra ir  darnos rodikliai. Jokiu būdu! Tai plėtros būklės rodikliai. Apie plėtros darnumą galima kalbėti tik minėtų trijų komponentų plėtros suderinamumo kontekste“.

Dėl šių ir kitų priežasčių projektą vykdantys mokslininkai pabrėžia būtinybę sujungti indikatorius į vieną visumą. Tada būtų galima gauti apibendrintą vystymosi vaizdą, palyginti šalis, regionus ir pan. Tokiems sudėtingiems uždaviniams spręsti pastaraisiais dešimtmečiais buvo sukurti ir plačiai taikomi IT pagrįsti bei daug kriterijų įvertinantys metodai. Visais atvejais jie remiasi linijiniu vertinimu, kai rodiklių svarba nepriklauso nuo jų reikšmės. Visgi indikatoriai yra kompleksiniai dydžiai, kurie realybėje pasireiškia įvairiais aspektais, tad jais remiantis galima susidaryti tik apytikslį vaizdą. Mokslininkai siūlo nuo linijinio vertinimo pereiti į aukštesnį – nelinijinį vertinimą. „Metodologiškai plėtros darna turi būti vertinama dviem etapais. Pirmame nustatoma plėtros komponentų būklė. Antrame – kaip tai suderinta tarpusavyje, t.y. ar, pavyzdžiui, ekonominė plėtra nevyksta socialinės ar ekologinės plėtros sąskaita", – dalinasi prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius.

Projekto rezultatų vertė auga, nes su jais jau susipažįsta mokslininkai tarptautinėje arenoje. Brno (Čekija) moksliniame seminare lapkričio pabaigoje pristatytas pranešimas „Socioekonominių sistemų plėtros būklės nelinijinis dugiakriterinis vertinimas remiantis informacinėmis technologijomis“. Įgyvendinant projektą siekiama pasiūlyti universalius ir veiksmingus metodus, kuriuos galima formalizuoti ir pritaikyti automatiniams kompiuteriniams skaičiavimams. Siekiama iš esmės patobulinti esamus daugiakriterinio vertinimo metodus, kad galima būtų adekvačiai įvertinti darnios plėtros būklę.

Svarbiausi akcentai

Mokslininkų darbai didina MRU konkurencingumą, prisideda prie visuomenės švietimo, iškeldami aktualius teisės, komunikacijos, edukologijos ir psichologijos klausimus. „Ekscelencijos centrų kūrimas“ projektuose atliekami tyrimai atspindi MRU siekį kurti žinias. Pastarosios – naudingos tiek Lietuvos, tiek tarptautinei bendruomenei, skatindamos pokyčius įvairiose srityse. Iki 2027 metų pabaigos bus sukurta tvari MRU mokslinių tyrimų ekosistema, kurioje veiks Socialinių inovacijų ekscelencijos centras. Tai padidins MRU patrauklumą aukštojo mokslo srityje.

 

 Įgyvendinant Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“,  kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“, šis tekstas parengtas Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkės Lauros Stankūnės