„Universitetai turi esminį vaidmenį įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus (DVT). Aukštosios mokyklos dalijasi atsakomybe už tai, kad visuomenės taptų tvaresnės, skatindamos žinių kūrimą, ugdydamos dabartinius ir būsimus lyderius, demonstruodamos savo poveikį ir stiprindamos tarpsektorinę lyderystę“, – „IAU Horizons“ žurnalo (2024 m. lapkritis, nr. 29-2) publikacijoje kalba prof. dr. Inga Žalėnienė.
Tarptautinės universitetų asociacijos (angl. International Association of Universities, IAU) leidinyje Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė dalijasi įžvalgomis apie universitetų indėlį atliepiant šiuolaikinio jaunimo, siekiančio įsitraukti į visuomenės raidą veikiančias veiklas, poreikius.
Pasak prof. dr. I. Žalėnienės, būtina kurti daugiau akademinių platformų ir forumų vertybėms puoselėti, žinioms dalintis, diskusijoms ir kritinėms įžvalgoms, kurios padėtų rasti sprendimus esamiems ar kylantiems iššūkiams įvairiose šalyse. IAU, UNESCO partnerė, yra vienas pavyzdžių, kaip tai daroma globaliu mastu.
„Pirmoji nepriklausomybės laikotarpio karta Lietuvoje – Y (angl. millennials) – išgyveno didelius geopolitinius pokyčius, įskaitant Lietuvos įstojimą į NATO ir Europos Sąjungą, taip pat migracijos ir globalizacijos iššūkius. Ši karta sėkmingai pasinaudojo laisvės privalumais, siekė kokybiško išsilavinimo tiek nacionaliniuose, tiek užsienio universitetuose ir prisitaikė prie greitos interneto, mobiliųjų telefonų ir socialinių tinklų plėtros, kuri iš esmės pakeitė jų gyvenimus.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad jaunajai kartai itin svarbu rasti prasmę tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tai galioja ir Z kartai, kuri ateinančiais dešimtmečiais taps ekonominių, socialinių ir politinių pokyčių varikliu“, – rašo MRU rektorė.
Prof. dr. I. Žalėnienė pabrėžia, kad jaunosios kartos atstovai turi specifinių pranašumų, bet tuo pačiu tam tikrais aspektais yra labai pažeidžiami, todėl ypač svarbus tampa socialinis ir emocinis ugdymas, o čia universitetų vaidmuo gali ir turi būti ryškus.
„Socialiniai analitikai sutaria, kad jaunoji karta yra labiau linkusi pradėti savo verslą nei ankstesnės. Jie labiau pasitiki savimi, ieško patogumo ir siekia prisidėti prie tvaraus vartojimo, klimato kaitos mažinimo bei ekologinių problemų sprendimo. Jauni žmonės vis dažniau vertina ir kuria socialiai atsakingas įmones, laikosi aukštų etinių standartų, siekia darbo ir laisvalaikio balanso bei nori pripažinimo už savo pastangas.
Vertybės formuoja žmonių tikslus ir elgesį, todėl švietimo institucijos turi prisitaikyti prie jaunosios kartos lūkesčių, o ne siekti atitikti valdžios ambicijas. Jaunoji karta, puikiai įvaldžiusi skaitmenines technologijas, jau dabar naudoja dirbtinį intelektą savo tikslams siekti ir yra pasirengusi inovacijoms, tačiau dažnai neįvertina grėsmių, kol su jomis nesusiduria tiesiogiai. Tyrimai parodė stiprią koreliaciją tarp intensyvaus socialinių tinklų naudojimo ir padidėjusio depresijos, nerimo, vienišumo bei menkavertiškumo jausmo. Šie pažeidžiamumai gali būti išnaudojami socialinės inžinerijos manipuliacijomis.
Naujoje realybėje vis daugiau universitetų pripažįsta socialinio ir emocinio ugdymo (SEL) svarbą. Kuriamos programos, stiprinančios savimonę ir empatiją, padedančios studentams spręsti naujus iššūkius, teikiančios psichologinę paramą bei streso valdymo mokymus, taip pat plečiamos techninės pagalbos paslaugos. Universitetai didina galimybes studentams ugdyti savo talentus meno ir sporto srityse, įsitraukti į savanoriškas veiklas, naudingas visuomenei, bei bendradarbiauti su vietos bendruomene ir socialiniais partneriais. Mykolo Romerio universitetas skatina šias iniciatyvas, nes asmeninį tobulėjimą laikome neatsiejama savo misijos dalimi“, – teigia MRU rektorė.
Prof. dr. I. Žalėnienė įsitikinusi, kad strateginė universitetų plėtros kryptis turėtų būti orientuota į akademijos vertybinį poveikį žmonėms ir visuomenei, o ne vien į darbo rinkai skirtus tyrimus ar studijas.
„Tam būtina integruoti naujas technologijas į socialinius mokslus, giliau analizuoti visuomenės raidą pasitelkiant pažangiausius metodus bei technologijas, taip pat įtraukti socialinius ir humanitarinius mokslus į visas universitetinių studijų sritis. Turime suteikti savo studentams ne tik žinių ir įgūdžių, bet ir žmogiškųjų vertybių, kurios būtinos darniam pasaulio vystymuisi. Universitetai gali ir privalo daryti įtaką šiuolaikinės visuomenės raidai – ne tik rengdami įvairių sričių specialistus, bet ir padėdami spręsti aktualias problemas, svarbias individams, vietos bendruomenėms ir platesnei visuomenei“.
Visą publikaciją anglų kalba galite paskaityti čia.