Universiteto vertybės nuo pat universitetų įkūrimo yra neatsiejamos nuo konkrečių vertybių sistemų visuomenėse, kuriose veikia universitetai. Ar įvairių kultūrų ir tradicijų pasaulio aukštojo mokslo institucijos turi bendrų pagrindinių universitetinių vertybių? Ar akademinėms vertybėms, tokioms kaip autonomija, akademinė laisvė ir mokslinių tyrimų sąžiningumas, gresia pavojus, kad jos gali būti pakirstos dėl politinio spaudimo? Kokiu mastu vertybės atlieka lemiamą vaidmenį palaikant universitetų integralumą ir patikimumą visuomenėje?
Šiuos esminius klausimus nagrinėjo pasaulio aukštojo mokslo lyderiai Tarptautinės universitetų asociacijos (angl. International Association of Universities, IAU) metinėje konferencijoje „Universiteto vertybės kintančiame pasaulyje“, lapkričio 22-24 dienomis vykusioje Sofijos universitete (angl. Sophia University) Tokijuje, Japonijoje.
Daugiau kaip 30 pranešėjų iš Europos, Amerikos, Australijos, Azijos ir Afrikos aukštųjų mokyklų bei tarptautinių organizacijų skaitė pranešimus, pateikė atvejo analizės pristatymus ir dalyvavo teminėse diskusijose. Konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 350 dalyvių iš maždaug 80 šalių.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė, IAU viceprezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė pirmininkavo sesijai apie aukštojo mokslo vaidmenį siekiant globalaus pilietiškumo.
Jos dalyviai nagrinėjo, kaip didėjant geopolitinei įtampai ir vis labiau besiskaldant pasauliui universitetai gali suteikti ateities kartoms geriausius tarptautinio, tarpkultūrinio ir globalaus mokymosi rezultatus.
„Mes, pasaulio universitetų atstovai, turime unikalią galimybę aptarti, kaip aukštasis mokslas gali tapti lyderiu ugdant pasaulio piliečius – asmenis, kurie ne tik supranta mūsų tarpusavyje susijusio pasaulio sudėtingumą, bet ir turi įgūdžių, empatijos ir motyvacijos keisti padėtį“, – pradėdama diskusiją sakė prof. dr. I. Žalėnienė.
MRU rektorė pažymėjo, kad pastaraisiais metais dėl globalių iššūkių padidėjo globalaus pilietiškumo svarba. Jungtinės Tautos apibrėžia globalų pilietiškumą, kaip socialinius, politinius, aplinkosauginius ir ekonominius globaliai mąstančių asmenų ir bendruomenių veiksmus.
„Globalaus pilietiškumo skatinimas darnaus vystymosi srityje leis asmenims prisiimti socialinę atsakomybę veikti ne tik savo, bet ir visų visuomenių labui“, – teigė prof. dr. I. Žalėnienė.
Šios sesijos metu mokslininkai iš Ispanijos, Kinijos, Japonijos ir JAV pateikė savo įžvalgas, kaip universitetai gali suteikti jaunimui geriausius tarptautinio, tarpkultūrinio ir globalaus mokymosi rezultatus, kad ateities kartos galėtų įveikti sudėtingus iššūkius ir pasinaudoti galimybėmis.
Apibendrindama sesijos išvadas, prof. dr. I. Žalėnienė sakė: „Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad globalaus pilietiškumo ugdymas turi prisitaikyti prie naujų iššūkių, įskaitant dirbtinio intelekto atsiradimą, aplinkos krizes ir geopolitinius pokyčius, ir kartu būti grindžiamas bendromis lygybės ir teisingumo vertybėmis“.
Tarptautinė universitetų asociacija (IAU), įkurta 1950 m., globojama UNESCO, vienija apie 600 švietimo įstaigų visame pasaulyje. IAU vykdo tarptautines apklausas, konferencijas, mokymo programas ir įvairias kitas iniciatyvas, skatinančias aukštojo mokslo įvairovę ir tarptautiškumą.
