„Lyderystė nepriklauso nuo lyties“, – sako Lietuvoje viešėjusi lyčių lygybės švietime ir moksle ambasadorė prof. dr. Gulsun Saglamer, viena iš Europos moterų rektorių asociacijos (angl. European Women Rectors Association, EWORA) įkūrėjų ir ilgametė vadovė. Pasak profesorės, universitetai turėtų būti ne tik žinių ir inovacijų centrai, bet ir pavyzdys visuomenei siekiant lygybės. Už svarbų indėlį į moterų lyderystės stiprinimą ir lyčių lygybės diskursą, kurio reikšmė matoma ir Lietuvoje, prof. G. Saglamer suteiktas Mykolo Romerio universiteto (MRU) Garbės daktaro vardas.
MRU Garbės daktaro vardas ilgametei EWORA prezidentei prof. dr. Gülsün Sağlamer buvo suteiktas už reikšmingą indėlį įgyvendinant lyčių lygybę Europos mokslo ir studijų institucijose, svarius mokslinius tyrimus lyčių lygybės srityje bei nuopelnus telkiant akademinę bendruomenę bendrai spręsti globalias problemas, susijusias su mokslinių tyrimų politika, mokslo vertinimu, doktorantūros vystymu ir studijų kokybės gerinimu.
Prof. dr. G. Saglamer daug prisidėjo įtraukiant MRU į moterų lyderystę švietimo ir mokslo srityje skatinančias tarptautines. Didele dalimi ir jos dėka MRU bei bendrai Lietuvos balsas tapo girdimas akademiniuose diskursuose lyčių lygybės temomis.
„Visavertis lyčių lygybės užtikrinimas reikalauja laiko ir nuolatinio darbo. Negalime per keletą metų pakeisti šimtmečius vyravusios vyrų dominuojamos visuomeninės ir darbo struktūros. Labai svarbu išlikti kantriems, bet ryžtingiems, išlaikant lyčių lygybę akademinių diskusijų centre“, – sako prof. dr. G. Saglamer, kuriai spalio 28 dieną Vilniuje buvo suteiktos MRU garbės daktaro regalijos.
„Man didžiulė garbė, kad Lietuvoje taip esu įvertinta už ilgametes pastangas, siekiant padaryti moterų akademikių pasiekimus matomus ir užtikrinti lygias galimybes tiek moterims, tiek vyrams. Dirbau siekdama pašalinti kliūtis, ypač tas, kurios trukdo jaunoms moterims akademikėms, ir išlaisvinti jas nuo nesąžiningų apribojimų.
Kartu su kolegomis visada pasisakiau už lygias teises, ir džiaugiuosi galėdama konstatuoti, kad mums išties pavyko atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę. Matyti, kokie teigiami pokyčiai vyksta Europoje ir už jos ribų, yra nepaprastai džiugu. Kita vertus, akademiniame pasaulyje dar yra taisytinų dalykų – nors savo universitete buvau pirmoji moteris rektorė, gaila, kad iki šiol lieku vienintelė“, – kalbėjo prof. dr. G. Saglamer.
Prof. dr. G. Saglamer 1967 m. baigė Stambulo technikos universitetą (ITU), kur įgijo architektūros magistro laipsnį, vėliau tapo pirmąja ir vienintele daugiau kaip 250 metų gyvuojančio ITU universiteto rektore moterimi (1996-2004). Ji buvo EWORA steigiamosios valdybos narė ir pirmoji prezidentė (2015-2023 m.).
Taip pat – Tarptautinės universitetų rektorių asociacijos (IAUP) vykdomojo komiteto narė (2003-2024 m.), Viduržemio jūros regiono universitetų bendrijos (CMU) prezidentė (2012-2016 m.) ir Europos universitetų asociacijos (EUA) valdybos narė (2005-2009 m.).
Prof. dr. G. Saglamer Stambulo technikos universitete įkūrė centrą „Moterų studijos inžinerijos ir technologijų srityje“ ir 2009-2012 m. ėjo šio centro direktorės pareigas.
– Kaip šis MRU įvertinimas atspindi jūsų karjerą ir indėlį į lyčių lygybės skatinimą aukštajame moksle?, – paklausėme prof. dr. G. Saglamer.
– Aštuonerius metus būdama Stambulo technikos universitete (ITU) rektorė, mačiau spartų moterų akademikių santykio ir jų indėlio augimą. Per mano kadenciją šie pokyčiai buvo ryškūs. Jie tęsėsi ir pasibaigus mano kadencijai, bet lėtesniu tempu.
Moterys akademikės dažnai susiduria su dviguba atsakomybe – derinti šeimos pareigas su savo karjera, dažnai dėl šeimos laimės aukojant savo profesinį tobulėjimą. Deja, šiuos iššūkius retai pripažįsta akademikai vyrai, nes tai atspindi tradicines visuomenės normas, gyvuojančias šimtmečius.
Mano lyderystė buvo skirta paversti ITU pirmaujančiu technologijų universitetu Europoje, tuo pačiu metu kuriant galimybes moterims akademikėms. Paskyriau talentingas moteris akademikes į svarbias administracines pozicijas, puikiai suprasdama, kad darbą joms gali būti sudėtinga derinti su stereotipiniais „įsipareigojimais namuose“.
Joms palaikyti sukūrėme visą paslaugų spektrą, pavyzdžiui, atidarėme vaikų darželius ir pradines bei vidurinės mokyklas, taip pat įrengėme būstus ITU miestelyje. Šios priemonės palengvino mūsų akademinio personalo gyvenimą.
Didelį prioritetą skyrėme moterų akademikių matomumo didinimui, paskirdami jas į vicerektorių, dekanų ir katedros vadovų pareigas. Skatinome jas siekti mokslinių tyrimų finansavimo ir stipendijų užsienyje bei sutelkėme dėmesį į lyčių balanso užtikrinimą akademinėse vertinimo komisijose.
Šie veiksmai turėjo didelį poveikį. Studentės tapo vis sėkmingesnės net ir STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srityse, kuriose jos dažnai yra nepakankamai atstovaujamos. Šiandien daugiau studenčių baigia mokslus būdamos tarp geriausių, kas rodo ilgalaikį šių priemonių poveikį.
Mykolo Romerio universitetas (MRU), mano manymu, pripažino mūsų pastangas ir pasiekimus ne tik ITU, bet ir visoje Europoje per EWORA kūrimą. Šis apdovanojimas simbolizuoja mūsų kolektyvinę pažangą.
– Kokie jūsų asmeniniai ryšiai ir jausmai Lietuvai, kaip šaliai?
– Aplankiau Lietuvą kelis kartus dėl skirtingų priežasčių, ir visus kartus čia puikiai praleidau laiką. Pirmoji viešnagė 1998 metais, organizuota Turkijos aukštojo mokslo tarybos, leido susipažinti su keliais universitetais. Jau tada buvome sužavėti aukšta švietimo bei mokslinių tyrimų kokybe, ir, žinoma, lietuvių svetingumu.
Nuo 2005 m. turėjau privilegiją vertinti Lietuvos universitetus pagal EUA institucinio vertinimo programą, taip pat buvau pakviesta kalbėti keliose konferencijose. Lietuvos akademikai man visada atrodė gerai pasiruošę, kuklūs, malonūs ir labai pagarbūs. Jaučiuosi jaukiai Lietuvoje, man patinka tiek šalies kraštovaizdžiai, tiek Vilniaus miestas. Bet labiausiai vertinu žmonių ramybę ir patikimumą.
– Kaip viena iš EWORA įkūrėjų ir ilgametė prezidentė, kokius pagrindinius tikslus iškėlėte organizacijai jos kūrimo metu? Kaip šie tikslai kito per laiką, atsižvelgiant į besikeičiančią akademinę ir socialinę aplinką?
– Tai puikus klausimas. Įdomu tai, kad moterų rektorių judėjimas prasidėjo Rytuose – Kinijoje. 2003 m. beveik visos moterys rektorės iš viso pasaulio buvo pakviestos į Kiniją prezidento Liu Jinano iniciatyva dalyvauti pirmajame Pasaulio universitetų prezidenčių moterų forume (WWUPF). Aš dalyvavau daugumoje šių WWUPF forumų, o pastarasis, vienuoliktasis, vyko šiais metais.
Kai 2004 m. pasibaigė mano, kaip ITU rektorės, dvi kadencijos, buvau išrinkta Europos universitetų asociacijos (EUA) tarybos nare ir turėjau galimybę susitikti su moterimis rektorėmis iš visos Europos. Tai buvo pirmas kartas, kai suvokiau, kaip mažai rektorių moterų visose Europos šalyse.
Mes buvome tik dvi moterys tarp septynių EUA tarybos narių, o prezidentas nebuvo labai palankus, kai keldavome rankas, norėdamos išsakyti savo nuomonę. Todėl pirmiausia pasiūliau įkurti Moterų lyderystės darbo grupę aukštajame moksle ir moksliniuose tyrimuose (HE&R) EUA, tačiau mano pasiūlymas buvo atmestas.
Patirtis Europos universitetų asociacijoje privertė suvokti, kiek nedaug moterų užima rektorių pareigas Europos universitetuose. Pasibaigus mūsų kadencijai EUA taryboje, pasiūliau savo kolegėms įkurti Europoje seserinę WWUPF organizaciją.
Taip 2009 m. gimė Europos moterų rektorių platforma (EWRP), pradėjome organizuoti kas dvejus metus vykusias konferencijas Stambulo technikos universitete. Pradėjome dalyvauti ES finansuojamuose projektuose, susijusiuose su lyčių lygybe aukštajame moksle ir tyrimuose. Bendradarbiavimas su ES universitetais, kaip šių projektų grupių partneriais, turėjo didelės įtakos mūsų reputacijai. Kai kurios mūsų išvados buvo cituojamos Europos Komisijos SHE Figures ataskaitose, ir tai paskatino mus tęsti savo tyrimų veiklą bei skleisti jos rezultatus. 2014 m. po ketvirtosios EWRP konferencijos nusprendėme įsteigti naują darinį – EWORA, Europos moterų rektorių asociaciją.
EWORA yra tarptautinė ne pelno siekianti organizacija, įsteigta 2015 m. gruodį Briuselyje, pagal Belgijos įstatymus, siekianti skatinti moterų vaidmenį vadovaujančiose pozicijose akademinėje srityje ir advokatauti už lyčių lygybę aukštajame moksle bei tyrimuose tiek Europos, tiek pasauliniu mastu.
EWORA yra EWRP tęsinys. Pradinės tarybos narės buvo Carmen Fenoll, Kristin Ingolfsdottir, Helena Nazare, Ursula Nelles, Christina Ullenius, Krista Varantola ir aš.
Turiu pripažinti, kad iki pandemijos pasiekėme didelių laimėjimų. Po pandemijos stengiamės išlaikyti tą patį, o gal ir stipresnį įsitraukimo ir paramos lygį ne tik iš mūsų moterų kolegių, bet ir iš vyrų. Tačiau mums dar nepavyko atkurti aktyvumo, kurį buvome pasiekę iki pandemijos.
– Kokie šiandien lyčių lygybės klausimai labiausiai kelia nerimą akademinėje aplinkoje? Ar sutiktumėte, kad šiuolaikinės visuomenės sėkmingai sprendžia lyčių lygybės problemas?
– Akivaizdu, kad siekti reikšmingų ir greitų pokyčių lyčių lygybės srityje nėra lengva, ypač turint omenyje giliai įsišaknijusias praktikas, kurios gyvuoja šimtmečius. Nėra magiškų sprendimų ar greitų pergalių. Tačiau norėčiau pasidalinti viena įdomia mintimi:
„Visi yra girdėję apie Volterą, tačiau beveik niekas nėra girdėję apie moterį, su kuria jis praleido didžiąją dalį savo gyvenimo – Emilie du Chatelet (1706-1749). Galima teigti, kad ji buvo griežtesnė mąstytoja, geresnė rašytoja, sistemingesnė mokslininkė, įspūdinga matematikė ir žymiai gilesnė asmenybė. Ji viso to pasiekė nepaisydama kliūčių, kurias patyrė dėl to, kad buvo moteris visuomenėje, kurioje moterų švietimas buvo ribotas“.
Ši citata yra ištrauka iš „The Economist“ straipsnio, kuriame buvo apžvelgta Davido Bodanio knyga „Passionate Minds: The Great Enlightenment Love Affair“. Pats Volteras laiške Prūsijos karaliui Frydrichui II pripažino, kad Emilie du Chatelet buvo „puikus žmogus, kurio vienintelė klaida buvo būti moterimi“.
Deja, kai kurie mūsų kolegos vyrai vis dar turi tokį pat požiūrį kaip Volteras. Nors pažanga yra padaryta, šiuolaikinės visuomenės dar nėra visiškai išsprendusios lyčių nelygybės akademijoje problemų. Struktūrinės šališkumo apraiškos, nesąmoningai išreikšti stereotipai ir nelygios galimybės tebėra kliūtys moterims.
– Kaip matote EWORA ateitį ir kokių tikslų asociacija turėtų siekti ateinančiais dešimtmečiais, kad dar labiau sustiprintų moterų vaidmenį akademinėje bendruomenėje?
– Manau, kad mums reikia daugiau išteklių, kad galėtume plėsti savo tyrimų pajėgumus, nuolat rinkti duomenis ir sutelkti dėmesį į plačiai paplitusias problemas, kurti informuotumą aukštajame moksle, ypatingą dėmesį skiriant moterų lyderių skaičiaus didinimui HE&R srityse (aukštajame moksle ir moksliniuose tyrimuose), taip pat skatinti daugiau moterų studijuoti STEM srityse.
– Kokias priemones turėtų taikyti universitetai, kad padidintų lyčių lygybę ir sumažintų su lytimi susijusį smurtą akademinėje aplinkoje ir visuomenėje apskritai?
– Visavertis lyčių lygybės užtikrinimas reikalauja laiko ir nuolatinio darbo. Negalime per keletą metų pakeisti šimtmečius vyravusios vyrų dominuojamos visuomeninės ir darbo struktūros. Labai svarbu išlikti kantriems, bet ryžtingiems, išlaikant lyčių lygybę akademinių diskusijų centre. Universitetai turi įdiegti nuolatinės stebėsenos ir vertinimo sistemas, kad būtų užtikrinta, jog lygybės politika nėra vien simbolinė, bet iš tiesų įgyvendinama ir duoda matomų rezultatų.
Vienas iš svarbiausių ilgalaikės sėkmės veiksnių yra aktyvus vyrų kolegų įsitraukimas. Mes, kaip moterys akademikės, tikimės, kad vyrai prisiims atsakomybę už lygybės klausimus ir imsis reikiamų veiksmų, siekdami tikros lygybės visose akademinio gyvenimo srityse. Bendras atsakomybės pasidalijimas yra būtinas kuriant įtraukią aplinką, kurioje nėra vietos smurtui dėl lyties.
EWORA yra pasiryžusi skatinti lyčių lygybę akademinėje vadovybėje ir dalyvavimą ES finansuojamuose projektuose, skirtuose lygybei aukštajame moksle ir moksliniuose tyrimuose (HE&R). Šios partnerystės suteikia strateginius pagrindus, kuriuos universitetai gali pritaikyti sistemingai spręsdami lyčių nelygybės ir su lytimi susijusio smurto problemas.
Be to, kad lyčių lygybė turėtų plačią ir tvarią įtaką, akademinis diskursas turi būti išplėstas už universitetų ribų, įtraukiant platesnę visuomenę. Švietimo programos, politikos diskusijos ir vieši seminarai gali padėti akademinius tyrimus paversti praktiškais sprendimais visuomenei. Universitetai turi tapti pavyzdžiu visuomenei, kurdami įtraukią aplinką ir laikydamiesi nulinės tolerancijos politikos bet kokio pobūdžio su lytimi susijusiam smurtui bei diskriminacijai.