Minint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dieną 2024 m. spalio 25 d. Seime įvyko jau tradicija tapusi XI tarptautinė mokslinė-praktinė konstitucinės teisės konferencija „Konstitucinis dialogas: kas lemia žmogaus teisių raidos tendencijas?“. Šiemet konferencija buvo skirta Lietuvos Respublikos 30‑ai prisijungimo prie Europos Tarybos (ET) sukakčiai ir Lietuvos Respublikos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų Komitetui.
Konferencija siekta ne tik pasidžiaugti sėkmingu bendradarbiavimu su Europos Taryba, kurios narė Lietuva yra beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, ir ne tik įvertinti, kiek daug pasiekė Lietuva, puoselėdama vakarietiškas žmogaus teisių vertybes, bet ir atkreipti dėmesį į aktualius žmogaus teisių klausimus, keliančius nerimą visuomenei ar skatinančius jos susiskaldymą.
Šių metų konferencijoje dalyvavo itin garbingi svečiai – renginyje pranešimus skaitė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) vicepirmininkas Arnfinn Bårdsen, teisėjai Mykola Gnatovskyy ir Gediminas Sagatys, vieną iš konferencijos dalių kartu su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininke Danguole Bubliene moderavo EŽTT teisėjas Artūrs Kučs. Konferencijoje taip pat kalbėjo esami ir kadenciją baigę Konstitucinio Teismo pirmininkai ir teisėjai, kadenciją baigusi Kroatijos Konstitucinio Teismo pirmininkė, Zagrebo universiteto profesorė ir Venecijos komisijos ilgametė narė Jasna Omejec, Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėja Galyna Yurovska, pirmasis nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Europos Tarybos Aurimas Taurantas, buvęs pirmųjų Lietuvos žingsnių Europos Taryboje liudininku, ilgametis šios konferencijos partneris Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, kiti garbūs pranešėjai.
Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, jog dėl žmogaus teisių ir laisvių gynimo negali būti ieškoma politinių kompromisų. Kaip ir tuomet, dar tik rengiant Konstitucijos projektą, taip ir dabar minimaliu žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartu yra tarptautinėje teisėje įtvirtinti principai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatos ir jas aiškinanti EŽTT jurisprudencija. Lietuvos valstybė išties daug pasiekė žmogaus teisių apsaugos srityje, taikydama Konvencijos nuostatas. Lietuva yra ratifikavusi daugiau nei 90 Europos Tarybos parengtų tarptautinių konvencijų, be to, būtent Vilniuje šių metų rugsėjo mėnesį pasirašymui atvertas naujausias tarptautinis dokumentas – konvencija dėl dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės, kuria, be kita ko, siekiama mažinti dirbtinio intelekto vystymosi ir jo pritaikymo įvairiose gyvenimo srityse keliamą riziką žmogaus teisėms. Vis tik, nepaisant visų pažangių žmogaus teisių gynimo instrumentų, atsipalaiduoti nevalia – neraminanti geopolitinė situacija Europoje ir pasaulyje, stiprėjančios populistinės jėgos liudija, kad žmogaus teisių ir laisvių apsaugai ypatingą dėmesį skirti reikia nuolat. Antai ir Lietuvoje yra net keletas neįgyvendintų EŽTT sprendimų, reiškiančių, jog padaryti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai tebesitęsia.
„Todėl itin svarbus tarptautinis teisininkų solidarumas, ginant pamatines konstitucines vertybės – teisinę valstybę, laisvę ir demokratiją, pagrindines žmogaus teises ir laisves ne tik savoje šalyje, bet ir tarptautiniu mastu. Šios vertybės kyla iš bendro europinio paveldo, iš mūsų istorinės patirties ir bendro siekio išsaugoti žmonijos ateitį“, – konferenciją atidarydama MRU universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė.
Konstitucinį Teismą konferencijoje atstovavęs šio teismo teisėjas Vytautas Mizaras, skaitęs plenarinį pranešimą apie EŽTT jurisprudencijos įtaką konstitucinės jurisprudencijos raidai, pabrėžė būtinybę saugoti bendrą valstybių ET narių europinį konstitucinį paveldą – žmogaus teises ir laisves, demokratiją ir teisės viršenybę, o tai padaryti padeda nacionalinių ir supranacionalinių teismų teisėjų dialogas. „Nacionalinių konstitucinės justicijos institucijų ir EŽTT jurisprudencinio dialogo samprata orientuota ne tik į abipusius pozicijų mainus, bet ir į konflikto vengimą, užkertant kelią EŽTT sprendimų ir nacionalinės teisės įtampoms ir jų prieštaravimams, dažnai į kuo aukštesnių minėtų vertybių apsaugos įgyvendinimo rezultatų siekį. Drąsiai galima teigti, kad Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudencinis dialogas gali būti laikomas asmenų teisių naujų konstitucinių aspektų atskleidimo katalizatoriumi“, – sakė V. Mizaras.
EŽTT pirmininkas Arnfinn Bårdsen savo pranešime, skirtame pabrėžti europinio konsensuso žmogaus teisių doktrinos vystymuisi svarbą, teigė, kad Europos teisė yra dinamiška ir daugiadimensinė, generuojama ir veikiama daugybės veiksnių nacionaliniame, tarptautiniame ir supranacionaliniuose lygmenyse, ir nėra jokios abejonės, kad pagrindinių teisių ateitis priklauso nuo nepriklausomų, nešališkų ir veiksmingų teismų, priimančių protingus, tvarius ir principingus sprendimus. „Be europinio konsensuso įtakos Konvencijos interpretavimui, būtina prisiminti ir tai, jog šis konsensusas padeda teismui nuspręsti ir dėl valstybių narių veiklos laisvės apimties. Tačiau šiandien iššūkiai, kylantys ginant žmogaus teises ir laisves, turi būti svarstomi ir politinės poliarizacijos ar stiprėjančio autoritarizmo, kurį matome visuomenėse, kontekste. Tad pagrįstai kyla klausimas: o jei susiformuotų europinis konsensusas dėl žmogaus teisių ir laisvių apsaugos mažinimo vienoje ar kitoje srityje? Ar tai reikštų ir Konvencijos suteikiamos apsaugos mažėjimą palaipsniui?“, - klausė EŽTT vicepirmininkas.
Šių metų konferencija sulaukė išskirtinio teisininkų bendruomenės dėmesio – tarp klausytojų buvo galima išvysti ne vieną valstybės institucijų vadovą, teismų pirmininkus ir teisėjus, kitų teisinių profesijų atstovus, Europos Tarybos institucijų atstovus. Konferenciją organizavo MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės institutas kartu su ilgamečiais partneriais – Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu, Lietuvos advokatūra. Šiemet prie konferencijos organizavimo prisidėjo ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Tai vienas iš Lietuvos Respublikos pirmininkavimo Europos Tarybos Ministrų kabinetui renginių.
Konferencijos metu buvo pristatyta iniciatyva „Lawyers4Ukraine“, kviečianti vienytis Lietuvos ir kitų šalių teisininkų bendruomenę bendrai veiklai, kurios tikslas - paremti Rusijos agresijos padarinius patiriančią Ukrainą ir jos žmones. Pirmoji šios iniciatyvos veikla - paramos telkimas Ukrainos vaikų poreikiams, nukentėjusiems nuo karinių veiksmų ir patyrusiems nudegimus per Rusijos atakas prieš civilius – gyvenamųjų namų bombardavimą. Šiuo metu skubios pagalbos reikia 11 metų mergaitei ir jos 4 metų broliui iš Černihivo, kurie patyrė sunkius nudegimus ir kitus sužeidimus ir kuriems reikalingas neatidėliotinas gydymas bei reabilitacija.
Konferencijos įrašą galima rasti čia.
