Pasaulyje, formuojamame politinio nestabilumo, konfliktų, skurdo, klimato kaitos, tampa vis aktualesnis pabėgėlių klausimas. Pabėgėlių teisių ir jų gerovės apsauga rūpinasi pasaulinė organizacija – JT pabėgėlių agentūra (UNHCR), bendradarbiaudama su valstybėmis, institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO). NVO darbuotojai Lietuvoje gana iš arti bendrauja su priverstinai namus palikusiais žmonėmis ir dažnai tampa atsakingais už jų integracijos procesus.
„Naratyvai apie prieglobstį gavusius užsieniečius yra vis plačiau pasitelkiami siekiant tiek sujautrinti visuomenę, pritraukti lėšų, tiek politiniais ar propogandos tikslais. Naratyvai gali būti svarbūs formuojant kitų žmonių nuostatas tiek apie šį darbą, tiek apie prieglobstį gavusius užsieniečius“, – teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) dr. Lina Grudulaitė.
Dr. L. Grudulaitė jau aštuonerius metus dirba pabėgėlių integracijos srityje ir antrus metus vadovauja NVO Pabėgėlių Tarybai, kur dirba ir prieglobstį gavę užsieniečiai. Mokslininkė taip pat dalyvavo Caritas Užsieniečių integracijos programoje.
Spalio 22 dieną apsigintoje disertacijoje „Nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, naratyvinis mokymasis“ L. Grudulaitė analizuoja ir vertina, kaip tiesiogiai su pabėgėliais dirbantys darbuotojai prisistato ir pristato savo darbą, kaip vyksta jų naratyvinis mokymasis. Naratyvinį mokymąsi MRU mokslininkė apibūdina, kaip dažnai nesąmoningą procesą, kurio metu asmenys mokosi iš pasakojimų, pasakodami ir kurdami savo gyvenimo istorijas.
Caritas organizacijoje atliktame moksliniame tyrime atskleidžiama darbuotojus supančios aplinkos ir platesnio sociopolitinio konteksto įtaka pačių darbuotojų naratyvams.
L. Grudulaitė prisipažįsta buvusi nustebinta dalies apklaustųjų NVO darbuotojų išankstinėmis, žiniasklaidos suformuotomis nuostatomis (stereotipai, įvairios baimės) prieš jiems įsidarbinant organizacijoje arba menku dėmesiu apie būsimą darbovietę ir klientų grupę.
Praktikoje įsitikinta, kad ir naratyvų raiška, ir jų pristatymas skirtingoms auditorijoms kinta, priklausomai nuo tikslo ir besikeičiančių aplinkybių (pažintis su prieglobstį gavusiuoju, naujos patirtys darbe, komandoje asmeniniame gyvenime ir pan.).
„Kai geriau suprantame, kaip naratyvai siejasi su konkrečios veiklos tikslais ir kaip konkretus kontekstas formuoja naratyvus, yra lengviau žvelgti į juos kritiškai, perkurti naratyvus, atpažinti suformuotus stereotipus“, – teigia L. Grudulaitė.
Jos nuomone, vertėtų skirti daugiau dėmesio, kad NVO darbuotojai:
- gebėtų atpažinti, kaip kontekstas formuoja jų naratyvus;
- įgautų galios pasakoti „apie savo darbą ir klientus efektyviai ir etiškai“ platesnei visuomenei;
- dalintųsi sukaupta patirtimi prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos srityje, galimai ruošiant šioje srityje komunikacijos specialistus;
- stiprintų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis (bendri pokalbiai, diskusijos), atstovaudami minėtos žmonių grupės poreikiams.