1922 metais susikūręs Lietuvos Universitetas turėjo greitai parašyti ir lietuviškus vadovėlius. Vieną iš tokių vadovėlių – prof. Stasio Šalkauskio Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai – turi ir mūsų biblioteka. Įdomu pavartyti ir pastebėti, kad akademinis raštingumas didžiąja dalimi liko toks pats kaip ir prieš 100 metų. Tekstas netaisytas: pasimėgaukite senoviniu kalbos stiliumi.
Rašant mokslinį darbą reikia pradėti nuo kritiško literatūros skaitymo:
„Šita vaisingos skaitybos sąlyga turi tris momentus. Skaitant, visų pirma, reik daryti paskaitomos medžiagos įvertinimas, antra, reik stengtis reikalingas minimumas palaikyti atmintyje, ir, trečia, pasidaryti užrašų tiems dalykams, kurių negalima išsyk atminti, arba kurie gali būti lengvai pamiršti.“ (p.63)
„Sąmoningas skaitymas yra, būtent, nuolatinis svarstymas, t.y. nuolatinis tyrinėjimas kas yra svaresnis, ir kas yra lengvesnis dalykas; kas atsako tiesos reikalavimams, ir kas yra klaida. Sulig tuo momentu, kaip skaitytojo dėmesys yra tiek susilpęs, kad šitas svarstymas negali būti daromas sąmoningai bei kritingai, pati skaityba pasidaro nevaisinga, ir jinai išpuola nutraukti iki geresnio nusiteikimo.“ (p.63)
Pravartu daryti perskaitytos literatūros konspektus ar citatų rinkinius:
„Leista net abejoti, ar galima būtų skaityboje ištesėti visiems kitiems vaisingumo reikalavimams neturint plunksnos rankoje skaitymo metu. Nejaučiant reikalo daryti ištraukų, labai lengva netekti to sąmoningo ir kritingo nusistatymo į skaitomąją knygą, be kurio negalima daryti nuolatinio vertinimo skaitomosios medžiagos.“ (p. 65)
Kada dėti kabutes, o kada nereikia:
„Kad ištrauka yra tiksli citata, turi nurodyti kabutės, nes bendrai yra sutarta, kad tarp kabučių yra dedami svetimi žodžiai. Tekstas be kabučių, bet su apatiniu pažymėjimu autoriaus, reiškia santrauką, arba apskritai laisvą atpasakojimą.“ (p.68)
Būtina gerai pažinti šaltinius ir literatūrą:
„Kiekvienas mokslo darbas, kuris nėra pagrįstas tinkamu šaltinių pažinimu, lengvai gali pasirodyti keistu anachronizmu dabartiniame mokslo stovyje ir šiaip jau pasižymėti nepaprastu autoriaus subjektyvumu. (p.118).“
Kaip išsiugdyti savo mokslinį stilių – rašyti:
„Dėl nurodytos priežasties būsimiems rašytojams patariama pradėti rašyti kuo anksčiausiai ir dargi rašyti nuolatos po truputį. ... Žmogus, kuris nerašo, negali pasiekti didelio minties ir iškalbos intensyvumo bei turtingumo.“ (p.122).
O svarbiausia rašto darbą baigti savaitėle anksčiau, kad turėtum laiko šiek tiek atitolti. O tada naujai pažiūrėti į savo darbą ir padaryti paskutinius pataisymus:
„Užbaigus veikalo rašymą, yra naudinga duoti jam kiek pagulėti, o paskui tik grįžti prie jo kiek laiko tam, kad galima būtų padaryti reikiamų pataisų prieš paleidžiant veikalą į spaudą.“ (p.128).
Šalkauskis, S. (1926). Bendrosios mokslinio darbo metodikos pradai. Kaunas.
