2024 m. spalio 22 d. 14 val. Lina Grudulaitė (Edukologijos ir socialinio darbo institutas) gins edukologijos mokslo krypties (S 007) daktaro disertaciją „Nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, naratyvinis mokymasis“. Gynimas vyks I-414 aud., Mykolo Romerio universitete, Ateities g. 20, Vilnius..
Mokslinė vadovė:
prof. dr. Irena Žemaitaitytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).
Gynimo taryba:
Pirmininkė - prof. dr. Valdonė Indrašienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).
Nariai:
doc. dr. Rosita Deluigi (Mačeratos universitetas, Italijos Respublika, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);
prof. dr. Odeta Merfeldaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);
prof. dr. Liudmila Rupšienė (Klaipėdos universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007);
prof. dr. Margarita Teresevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, edukologija, S 007).
Disertacijos objektas – NVO darbuotojų, dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, naratyvinis mokymasis. Tyrime remiamasi socialinio konstrukcionizmo ir interpretacinės paradigmos teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis. Naratyvinio tyrimo metodologija padeda atskleisti NVO darbuotojų naratyvinį mokymąsi kaip kontekstualų ir socialinį konstruktą. Pagrindinis tyrimo duomenų rinkimo būdas buvo 12 mėnesių trukęs lauko tyrimas Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos centre, kuomet buvo atliekami naratyviniai interviu ir renkami etnografiniai tyrimo duomenys. Tyrimo duomenys buvo analizuojami taikant naratyvinės analizės modelius ir sudarant 4 NVO darbuotojų naratyvinius portretus. Naratyviniai portretai padėjo ne tik atskleisti naratyvinio mokymosi raiškos ypatumus NVO ir konteksto vaidmenį, bet ir darbuotojus kaip asmenybes. Disertacijos gale apibendrinami ir diskutuojami tyrimo radiniai, interpretuojama, kokie naratyvinio mokymosi raiškos ypatumai išryškėja darbuotojų naratyviniuose portretuose; kaip darbuotojus supantis kontekstas sąlygoja darbuotojų naratyvinį mokymąsi; kaip tyrimo radiniai praplečia naratyvinio mokymosi teoriją ir kuo naudingi darbo praktikai. Disertacijos gale pateikiamos tyrimo išvados ir rekomendacijos.
