Vasario 22 dieną Vilniaus knygų mugėje diskusijos „Studijų prieinamumas klausos negalią turintiems asmenims“ metu visuomenei buvo pristatytas naujos kartos formato multisensorinės el. knygos prototipas, sulaukęs nuoširdaus kurčiųjų bendruomenės atstovų, socialinio verslo ir kūrybinių edukacinių metodų specialistų dėmesio.
“Esu maloniai nustebinta, kad mūsų su studentais sukurta inovatyvaus formato el. knyga nepaprastai įkvėpė žmones, kuriems ji tiesiogiai skirta. Nuostabu, kad knygai suteiktas pavadinimas „Svajoju apie vadovavimą ir savo verslą. Įkvėpimo knyga pritaikyta žmonėms su klausos negalia“ pasirodė esantis toks taiklus!”, – džiaugėsi Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Agota Giedrė Raišienė, knygos idėjos autorė ir formato sumanytoja.
„Šiais laikais, kai audio knygų populiarumas sparčiai auga, o dirbtinis intelektas leidžia vos ne akimirksniu gauti didelės apimties rašytinės ar žodinės informacijos santraukas, riba tarp specifinei auditorijai ir plačiam vartotojų ratui pritaikytų priemonių nyksta. Ką rinksimės universitetuose - reaguoti ar ignoruoti? Paradoksalu, tačiau ėmus daugiau rūpintis informacijos ir žinių neįgaliesiems prieinamumu aiškėja, jog skirtis tarp skirtingų grupių vartotojų poreikių, technologiniu požiūriu, ko gero ne itin ryški. Šiandien pristatėme e. knygą, pritaikytą klausytis, skaityti ir žiūrėti, kadangi ji sudaryta iš paskaitų video, paskaitų tekstinių konspektų, papildytų internetinėmis nuorodomis, ir vertimo į lietuvių gestų kalbą. Kurtieji vis dar retai svarsto studijuoti aukštosiose mokyklose, nes pastarosios stokoja klausos negalią turintiems studentams būtinų sprendimų: gestų k. vertėjo visose paskaitose, paskaitų konspektuotojo paslaugų. Kitaip tariant, aukštosios mokyklos negali užtikrinti kurtiesiems pritaikyto studijų paslaugų paketo. Mano pasiūlytas e. knygos formatas iš esmės sprendžia problemą, kadangi dėstytojo paskaita ir jo paties profesionaliai parengtas paskaitos konspektas gali būti įkeltas į interaktyvią terpę, kurioje greta talpinamas ir vertimo į gestų kalbą video. Svarbus knygos privalumas, kad visi studentai, nebūtinai tik kurtieji, gali studijuoti naviguodami knygoje tarp temų ir pačiuose skyriuose.“, – pasakoja profesorė.
Diskusijoje dalyvavęs architektas Donatas Počešiūnas, taip pat stažavęsis kurčiųjų universitete JAV, kalbėdamas apie studijų prieinamumą ir studijų priemones kurtiesiems pabrėžė, jog mums visiems reikėtų liautis vartoti negalios terminą, mat, kurtieji viską gali pagal jų poreikius pritaikytoje aplinkoje. Donatas pabrėžė studijų individualizavimo svarbą bei leidinių formato ir turinio pritaikymo sprendimų įvairovės poreikį. „Matau plačias [MRU inovacijos] vystymo perspektyvas ir linkiu komandai įdomaus darbo ateityje,“ – sakė jis.
Donatui antrino Jovita Kont, vienintelė kurčioji finansų konsultantė Lietuvoje, kuri pastebėjo, jog renginyje pristatyta inovatyvi el. knyga galėtų pilnai patenkinti tik dalį kurčiųjų, mat, ne visi kurtieji gestakalbiai vartoja kalkinę gestų kalbą. Pastariesiems tiek MRU parengtos e. knygos tekstai, tiek paskaitų vertimai į gestų kalbą būtų per sudėtingi. Jovita sako, jog kalkinės kalbos puikiai nemokantiems kurtiesiems būtų naudinga knyga, kurioje būtų vartojama paprasta, nesudėtinga kalba.
Šokio terapeutė ir vaikų su negalia ugdymo studijos „Ypatinga studija“ įkūrėja Rasa Rudaitienė atkreipė dėmesį, kad renginyje pristatytas e. knygos ar panašus formatas būtų vertinga dovana šeimoms, kuriose yra asmenų su negalia. Įvairiems poreikiams pritaikytas turinys padėtų suartinti šeimą, skaityti visiems tas pačias knygas, jas kartu aptarti. Rasa pritarė diskutantams, jog Lietuvoje poreikis knygų, parengtų lengvai suprantama kalba, yra didelis, o pasiūla per maža.
Lina Juozaitienė, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro metodinio skyriaus vedėja, teigiamai įvertino naujo formato e.knygą ir pasakojo, su kokiais iššūkiais susidūrė knygos video paskaitų vertėjai. „Paskaitas versti niekada nėra lengva, kadangi kiekviena žinių sritis turi labai savitą terminiją. Universitetuose vertėjai verčia paskaitas, tačiau jie susiduria su sunkumais verčiant terminus, kurie neturi gesto. Verčiant šiandien pristatytą e.knygą vertėjų komandai taip pat teko gerokai paplušėti,“ -pasakoja Lina ir pastebi, jog „Kalbant apie studijų prieinamumą kurtiesiems, nemažą vaidmenį vaidina gestų kalbos vertėjų trūkumas. Centre dirba apie šimtas specialistų, o vertimų per metus užsakoma iki 80 tūkstančių vienetų. Šiuo metu gestų kalbos vertėjus rengia vienintelė įstaiga – Vilniaus kolegija, tačiau norinčių studijuoti specialybę jaunuolių kasmet mažėja. Taigi, dėl ribotų Centro resursų fiziškai neįmanoma atlikti vertimo per visas paskaitas.“
Diskusijos dalyviai domėjosi, kokios galimybės kitų sričių specialistams: mokytojams, socialiniams pedagogams, psichologams, dėstytojams, valstybės tarnautojams mokytis gestų kalbos ir papildyti gestų vertėjų gretas. „Lietuvių gestų kalbos vertimo centras kasmet rengia kursus visiems norintiems, tačiau reikia suprasti, kad dėl didelio besikreipiančių skaičiaus gali tekti gerokai palaukti, kol pakviesime. Juk mūsų pagrindinė misija yra teikti vertimo paslaugas kurtiesiems,“ – sakė Lina. Ar naujoji e. knyga padėtų gestų kalbos pradmenis įgijusiems žmonėms palaikyti, o gal net ir pagilinti gestų kalbos žodyną? „Veikiau abejočiau, nes girdintis žmogus natūraliai pirmenybę teiks žodiniam įrašui, jam bus sunku susitelkti į gestų kalbą“, šypsojosi Lina, tačiau pridūrė, jog ketinantiems pamėginti mokytis gestų kalbos pasitelkiant šią e. knygą, reikėtų išjungti video paskaitos garsą.
Kalbant apie tai, kiek visuomenėje galėtų būti aktualu mokytis gestų kalbos, Laura Gardziulevičienė, asociacijos „Padėkime vaikams“ vadovė, pasidalino, kad vaikus su negalia auginantys tėvai dažnai priima sprendimą keisti specialybę, imtis veiklos naujoje profesinėje srityje: „Būna, kad žmonės grįžta studijuoti. Kurčius vaikus auginantys tėvai, matyt, būtų ta tikslinė auditorija, kuriai svarbu mokėti gestų kalbą“.
Diskusijos metu aptariant ne tik kurčiųjų studentų, bet ir kitų asmenų patiriamus iššūkius ir poreikius savišvietos, ugdymo priemonėms, išryškėjo svarbi vyresnio amžiaus kurčiųjų žmonių gyvenimo kokybės užtikrinimo problema. Pasak dr. Jolitos Gečienės, Savivaldybių socialinės globos įstaigų vadovų asociacijos vadovės, kurčių gyventojų socialinės globos įstaigose šiai dienai nėra, tad gestų kalbos vertėjų poreikio įstaigos nejaučia, o tuo tarpu visi neprigirdintys asmenys pilnai aprūpinami klausos pagalbos priemonėmis. Regis, dar turės praeiti laiko, kol socialinių paslaugų sektoriaus strategai pradės gilintis į priežastis, kodėl senyvo amžiaus kurtieji nesirenka gyvenimo socialinės globos namuose.
Diskusijoje taip pat dalyvavo viena iš pristatytos e. knygos bendraautorių – Eglė Pėčienė, MRU elektroninio verslo programos magistrantė, nevyriausybinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ savanorė. Eglė džiaugėsi galėjusi prisidėti prie e. knygos sukūrimo ir pabrėžė tikinti knygos verte: „Juk kurtieji ir nekurtieji yra tokie patys žmonės – svajoja, turi norus ir planus. Manau, kad kurtieji turi puikių galimybių kurti verslus, tam ypač palankios elektroninio verslo teikiamos galimybės, apie kurias knygoje ir kalbame.“
Vilniaus knygų mugės metu vykusios diskusijos, skirtos pristatyti Mykolo Romerio universitete sukurto kurtiesiems pritaikyto inovatyvaus formato e. knygos prototipą, klausytojai jungėsi ne tik LITEXPO parodų ir kongresų centro salėje. Profesorės dr. Agotos Giedrės Raišienės moderuojama diskusija taip pat buvo transliuojama nuotoliu prisijungusiems besidomintiems.
