Ar ateities miestai bus tvarūs? MRU mokslininkai tiria miestų ateities ekosisteminių paslaugų raidos scenarijus - MRU
Naujienos

21 gruodžio, 2023
Ar ateities miestai bus tvarūs? MRU mokslininkai tiria miestų ateities ekosisteminių paslaugų raidos scenarijus
Tvarumas
Teisės mokykla

Šiuo metu apie pusė planetos gyventojų gyvena miestuose. Dėl to didėja ir urbanizuotų teritorijų plotas. Kėlimosi į miestus tendencija išlieka stipri, tad Pasaulio bankas prognozuoja, kad iki 2050 m. septyni iš dešimties žmonių gyvens miestuose. Urbanizacija yra vienas iš spartesnės klimato kaitos veiksnių, lemiančių padidėjusią stichinių nelaimių riziką bei bioįvairovės nykimą. Miestų plėtra neigiamai veikia ištisas ekosistemas, nes dėl miškų, pievų, ar dirbamos žemės nykimo sumažėja šių vietovių teikiamos ekosisteminės paslaugos (pvz., oro kokybė, potvynių ir erozijos reguliavimas, apdulkinimas, anglies dioksido sekvestracija, maisto gamyba). Ekosisteminės paslaugos – tai materialios bei nematerialios naudos svarbios žmonių gerovei ir sveikatai. Jų nykimas yra tiesiogiai susietas su miestų gyventojų gyvenimo kokybe, pasireiškiančia per prastėjančias gyvenimo sąlygas, didėjantį užterštumą, ar augančias išlaidas sveikatos palaikymui.

Tarptautinės organizacijos, valstybių valdžios institucijos, miestų planuotojai, mokslininkai, o neretai ir iniciatyvūs gyventojai imasi veiksmų urbanizacijos nulemtos ekosisteminių paslaugų degradacijos stabdymui, paverčiant miestų teritorijas tvaresnėmis ir tinkamesnėmis gyventi. Šį tikslą kelia ir Jungtinės Tautos, įgyvendindamos įvairias iniciatyvas, tarp kurių bene geriausiai žinomi Darnaus vystymosi tikslai (Jungtinės Tautos, 2015), Naujoji miestų darbotvarkė (Jungtinės Tautos, 2017) ir Ekosistemų atkūrimo dešimtmetis (2021-2030) (Jungtinės Tautos, 2021). Europos lygmeniu Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. taip pat deklaruojama, kad būtina „remti gamtos atkūrimą, riboti dirvožemio užstatymą ir miestų plėtrą, kovoti su tarša ir invazinėmis rūšimis” ir „sustabdyti žaliųjų miestų ekosistemų nykimą” (Europos Komisija, 2030 m.). Panašūs siekiniai išreiškiami ir Leipcigo chartijoje (EU20.de, 2020 m.). Šiame dokumente akcentuojama „žaliajai ir mėlynajai infrastruktūrai, siekiant padidinti miestų biologinę įvairovę ir sudaryti sąlygas klimato kaitos požiūriu neutraliai, atspariai ir ekologiškai pagrįstai miestų plėtrai, taip pat pagerinti oro kokybę”.

Minėtos miestų populiacijos augimo tendencijos ir su tuo susijusios grėsmės neaplenkia ir Lietuvos. Valstybės duomenų agentūros duomenimis miestuose gyvena beveik du milijonai Lietuvos gyventojų. Virš milijono - gyvena Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybėse. Jų gyventojai kenčia nuo blogos oro kokybės, vis labiau tankinamų miestų erdvių, mažinamų želdynų. Su oro tarša susiję išlaidos sveikatai Lietuvoje yra didžiausios tarp EBPO šalių. Dėl to pastaruoju metu ypač populiarėja žaliosios iniciatyvos. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seime įkurta laikinoji grupė „Žalioji iniciatyva“, kurios tikslas burti nacionalinės ir vietos valdžios, akademinės bendruomenės ir verslo atstovus prisidedant prie išmanių miestų susikūrimo. Atskirų miestų savivaldybės taip pat skiria nemažai dėmesio klimato kaitai. Pavyzdžiui, Vilnius pateko tarp 100 Europos miestų, kuriuose iki 2030 m. bus įgyvendinama Europos Komisijos kuruojama eksperimentinė programa „100 klimatui neutralių ir išmaniųjų miestų“. Programoje dalyvaujantys miestai sieks iki minimumo sumažinti CO2 emisijas ir išmetamų teršalų kiekį. Vilnius jau ėmėsi veiksmų ir aktyviai apželdina gatves. Vienas iš Kauno miesto savivaldybės 2023-2025 m. strateginio veiklos plano prioritetų - tvarumo bei žaliojo kurso principais valdomas miestas. Kauno valdžia įsipareigoja mažinti aplinkos taršą, skatinti tausų išteklių naudojimą bei saugoti biologinę įvairovę mieste. Tuo tarpu vienas strateginių uždavinių Klaipėdos miesto savivaldybėje yra „užtikrinti tvarų kraštovaizdžio vystymą (-si), išsaugant ekosistemas ir prisitaikant prie klimato kaitos“. Visgi, nepaisant dėmesio skiriamo žaliosioms iniciatyvoms, ne visada pavyksta jas realizuoti. Dėl to itin svarbus mokslininkų indėlis į aplinkosauginių problemų tyrimus bei žaliųjų sprendimų paiešką. Prie šių veiklų prisideda Mykolo Romerio universiteto Aplinkos Valdymo laboratorijos mokslininkai projekte MAFESUR (Ekosisteminių paslaugų kartografavimas ir prognozavimas urbanizuotose teritorijose). Tyrimo komandą sudaro patyrę mokslininkai: prof. dr. Paulo Pereira, dr. Miguel Inacio, Manob Das bei prof. dr. Katažyna Bogdzevič. Jie siekia išsiaiškinti, ar planuojamų gamtosauginių pokyčių pakanka, kad didžiausi miestai taptų klimatui neutralūs. Taip pat, ar planuojami miestų planavimo veiksmai leis pagerinti miestų ekosisteminių paslaugų būklę. Tyrimas apima tris didžiausius Lietuvos miestus: Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Jo metu bus vertinami 3 būsimi žemėnaudos ir 3 klimato scenarijai iki 2050 metų. Pirmasis scenarijus tiria būsimus įprastinės veiklos padarinius, antrasis – urbanizacijos intensyvėjimo rezultatus, trečiasis – tvaraus miestų vystymosi atvejį.  Kiekvienoje tiriamoje vietovėje bus kartografuojamos 2 reguliavimo ir 2 aprūpinimo ekosisteminės paslaugos. Tyrimo metu glaudžiai bendradarbiaujama ne tik su kitais mokslininkais bet ir miestų savivaldybėmis. Mokslininkų komanda tikisi, kad šis tyrimas ir jo rezultatai prisidės prie tvarių miestų vystymosi ir gyvenimo kokybės juose gerinimo.

 

Projekto Nr. S-MIP-23-76          

Projekto pavadinimas: „Ekosisteminių paslaugų kartografavimas ir prognozavimas urbanizuotose teritorijose”

Projekto trukmė: nuo 2023-04-01 iki 2026-03-31

Projekto vadovas: dr. Paulo Alexandre da Silva Pereira

 

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-76.