Universitetai yra pagrindinis inovacijų ekosistemos variklis vykdant švietimo (mokymo), mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimo bendradarbiaujant su verslo įmonėmis misiją.
Mykolo Romerio universitetas (MRU) yra didžiausias socialinių mokslų ir tarpdisciplininių tyrimų universitetas Vilniuje, Lietuvoje. MRU siūlo studijų programas įvairiose studijų srityse: teisės, psichologijos, komunikacijos, informatikos, filologijos, socialinio darbo, vadybos, ekonomikos, finansų, viešojo administravimo ir kt. Čia galima pasirinkti iš 40 skirtingų studijų programų: 12 bakalauro, 18 magistrantūros, 2 LL.M., 1 MBA, 6 doktorantūros ir 1 mažesnės apimties studijų programos, skirtos norintiems patobulinti anglų kalbos žinias prieš pradedant studijas.
Socialinės inovacijos yra plati sąvoka, kuri MRU yra nagrinėjama iš įvairių akademinių disciplinų perspektyvos. Tvarios inovacijos apima idėjų, koncepcijų, praktikos ir produktų, prisidedančių prie ekologinės aplinkos, socialinės sanglaudos ir ekonominio gyvybingumo, diegimą. Socialinių inovacijų laboratorijų tinklas MRU tarnauja kaip centrinis socialinių inovacijų centras. Tarpdisciplininiai ir tarpdalykiniai tyrimai skatina naujas partnerystes ir inovatyvius sprendimus.
Universitetas šiandien yra atviras partnerystei tiek su verslo, tiek su viešuoju sektoriumi. Mokslininkai ir tyrėjai plėtoja bendradarbiavimą tiek vietos bei nacionalinėje plotmėse, todėl skirtingų disciplinų sinergijoje yra visiškai pajėgūs atsakyti į šiandienos iššūkius švietimo, aplinkosaugos, kibernetinio saugumo, komunikacijos ir kitose srityse. MRU didžiuojasi, kad beveik visose šiose srityse atliekami moksliniai tyrimai, o akademinis partnerystės ir bendrų projektų potencialas yra didžiulis.
Puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys - 2022 m. MRU ir RMIT universiteto (Australija) įsteigtas Australijos ir Lietuvos kibernetinių tyrimų tinklas (ALCRN). ALCRN atidarymas vyko Melburne, jame dalyvavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tais pačiais metais MRU ir RMIT universitetas atidarė pirmąjį Australijos ir Lietuvos hibridinių grėsmių centrą. Hibridinės grėsmės - tai sudėtingi reiškiniai, keliantys iššūkius šalims ir institucijoms, kurios laikomos priešininkėmis ar konkurentėmis kieno nors interesų ar tikslų atžvilgiu. MRU ir RMIT universiteto mokslininkai - profesorius Darius Štitilis, docentas Marius Laurinaitis ir RMIT universiteto Kibernetinio saugumo tyrimų ir inovacijų centro (CCSRI) direktorius profesorius Matthew Warrenas atlieka hibridinių kibernetinių grėsmių, kurias generuoja dirbtinis intelektas, tyrimus. Dažniausiai dirbtinis intelektas naudojamas apgaulingam turiniui generuoti, t. y. dezinformacijai skleisti, tapusiai hibridinio kibernetinio karo dalimi. Tyrimų rezultatai pristatomi tarptautinėse konferencijose ir publikuojami tarptautiniu mastu pripažintuose mokslo žurnaluose.
MRU mokslininkai (prof. Darius Štitilis, doc. Marius Laurinaitis) inicijavo konsorciumą (sudarytą iš mokslo institucijų, verslo įmonių, asociacijų) "E-Saugi ir įtrauki visuomenė" tema, kuris buvo patvirtintas šios temos nugalėtoju Lietuvoje. Konsorciumo veiklai bus skirtas didelis finansavimas.
Pirmą kartą Lietuvoje pradedamas įgyvendinti didelės misijos projektas, skirtas investuoti į mokslą ir inovacijas, suburiantis MRU mokslininkus ir verslininkus kurti aukšto lygio produktus, paslaugas ir technologijas. Be Kibernetinio saugumo kompetencijos centro sukūrimo, planuojama vystyti 7 atskirus projektus. Be to, Universiteto mokslininkai rengia 7 atskirus projektus, kurie bus plėtojami kartu su verslo subjektais ir mokslo įstaigomis. Projektų tikslai susiję su kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto srities produktų kūrimu ir komercializavimu, t. y. jutiklių, kurie galėtų būti įrengti kritinėje infrastruktūroje ir, pasitelkiant dirbtinį intelektą, galėtų nustatyti kibernetines grėsmes ir su jomis kovoti; inovatyvių išmaniųjų namų sprendimų; hibridinių grėsmių inovacijų testavimo ir įsisavinimo platformos; šnipinėjimo prevencijos stebėsenos sistemos ir kt. MRU savo moksliniais tyrimais asmens duomenų apsaugos, kibernetinio saugumo ir dirbtinio intelekto srityse prisidės prie 4 projektų rengimo. Be to, tikimasi, kad MRU kartu su kitais konsorciumo nariais prisidės prie informacijos ir komunikacijos technologijų sektoriaus sukuriamos pridėtinės vertės padidinimo iki 5,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2030 m. Šiuo projektu taip pat siekiama padėti Lietuvai patekti tarp penkių geriausių šalių pagal ES kibernetinio saugumo indeksą, padidinti elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų skaičių, mokyti piliečius atpažinti kibernetines atakas ir klaidinančią informaciją.
Universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė tvirtai tiki, kad universitetų aljansai ir bendraminčių mokslininkų bendradarbiavimo tinklai bei stiprūs lyderystės pavyzdžiai suteikia daugiau galimybių tarptautinėms mokslinių tyrimų komandoms tyrinėti sudėtingas problemas ir priimti su tuo susijusius iššūkius.
"Kartu galime sukurti ne tik komerciškai perspektyvius, bet ir ekologiškai tvarius bei socialiai paveikius sprendimus, sukurti sienas peržengiančią inovacijų kultūrą ir nustatyti pasaulinės partnerystės etaloną", - pažymi MRU rektorė, Tarptautinės universitetų asociacijos (IAU) viceprezidentė, Europos moterų rektorių asociacijos (EWORA) valdybos narė prof. dr. Inga Žalėnienė.
Dar vienas puikus pavyzdys, kaip kompetencija, mokslo žinios ir pasaulinių procesų bei pokyčių suvokimas prisideda prie mokslo pažangos ir inovacijų aplinkosaugos srityje, yra MRU Aplinkos valdymo laboratorijos, kuriai vadovauja profesorius Paulo Alexandre Da Silva Pereira, veikla. Profesorius su savo komanda atlieka pažangiausius ekosistemų paslaugų tyrimus miestų, žemės ūkio, gėlųjų vandenų, pakrančių ir jūrų plotuose. Pagal Stanford-Elsevier reitingą, profesorius patenka į 2 proc. dažniausiai cituojamų mokslininkų.
Šiuolaikinės technologijos (pvz., dronai, pažangios laboratorinės analizės) naudojamos siekiant didele raiška stebėti žmogaus veiklos padarinius ekosistemoms ir įvertinti galimą šios veiklos žalą. Tai labai svarbu norint suprasti žmogaus veiksmų įtakos ekosistemų degradacijai mastą. MRU mokslininkas, profesorius P. Pereira yra atsidavęs sudėtingos ekosistemų dinamikos tyrimams, apimantiems klimato kaitą, žemės naudojimo pokyčius, degradaciją, neigiamas gaisrų pasekmes aplinkai, ir tai bendradarbiaudamas su mokslininkais iš įvairių pasaulio universitetų (pvz., Lisabonos universiteto, Barselonos universiteto, Trento universiteto, Rey Juan Carlos universiteto, Kopenhagos universiteto, Vageningeno universiteto, Pekino universiteto, ir La Fronters universiteto) įgyvendina Horizon projektus.
Moksliniai tyrimai - tai besitęsiantis procesas, padedantis geriau suprasti ekosistemų dinamiką. Toks daugiadisciplininis ir įvairiapusis požiūris yra būtinas siekiant spręsti sudėtingas ir tarpusavyje susijusias problemas, susijusias su ekosistemomis ir jų reakcija į aplinkos pokyčius.
"Dalyvaudamos ekosistemų tyrimuose verslo įmonės gali prisidėti ir parodyti, kad yra įsipareigojusios siekti aplinkos tvarumo ir yra atsakingos remti mokslu pagrįstų sprendimų priėmimą. Verslo sektoriaus ir mokslininkų bendradarbiavimas gali padėti rasti novatoriškų sprendimų, sprendžiant sudėtingus ekosistemų iššūkius,"- sako prof. Paulo Pereira.
Mykolo Romerio universiteto dalyvavimas UNESCO katedrų programoje - tai dar vienas būdas plėtoti mokslinius tyrimus, mokymą ir studijų programų kūrimą aukštojo mokslo srityje, kuriant universitetų tinklus, skatinant bendradarbiavimą ir dalinantis žiniomis kitose šalyse. Universitetas remia UNESCO veiklą švietimo, socialinių, humanitarinių ir komunikacijos mokslų srityse, siekdamas prisidėti prie visuomenės raidos, pradedant aktualių klausimų iniciavimu ir tarptautinių norminių dokumentų rengimo iki politinių rekomendacijų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu.
Vadovaudamas UNESCO Dirbtinio intelekto, naujų technologijų ir inovacijų katedrai ir būdamas Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos nariu, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius Paulius Pakutinskas gilinasi į reguliavimo ir etinius aspektus, susijusius su naujomis technologijomis ir dirbtinio intelekto keliamais iššūkiais, ypatingą dėmesį skirdamas medicinos ir karybos sritims.
Prof. P. Pakutinsko tarpdisciplininiai tyrimai, projektai ir publikacijos yra susiję su teisės, verslo, naujųjų technologijų ir inovacijų sąsajomis. Jo indėlis apima įvairias sritis, įskaitant dirbtinį intelektą, informacines ir komunikacines technologijas, naująsias technologijas, kibernetinį saugumą, žalingo turinio kontrolę ir interneto valdymą. Jo dėmesys neapsiriboja tik Lietuva ir Europos Sąjunga, bet apima ir pasaulinę perspektyvą. Bendradarbiaudamas su daugiau nei 15 universitetų, jis aktyviai prisideda prie iniciatyvų, skatinančių tvarią dirbtinio intelekto plėtrą.
Didžiausia MRU mokslinių tyrimų stiprybė - Universiteto gebėjimas reaguoti į globalią ir konkurencingą aplinką, dinamiškai koreguojant mokslinių tyrimų prioritetus ir skatinant tolesnę mokslo plėtrą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, būti reikšmingu akademiniu inovacijų kūrėju, sklandžiai jungiančiu teorines žinias su praktiniu jų taikymu.
Straipsnis (vertimas iš anglų kalbos), publikuotas https://www.innovationnewsnetwork.com/mykolas-romeris-university-leads-higher-education-innovations-for-global-sustainability/40178/.