Mykolo Romerio universitete (MRU) svečiuosis vienas iš "Global Nation" įkūrėjų, garsus tarptautinio vystymosi ir pasaulinio bendradarbiavimo srities mokslininkas Jonathan Glennie. Lapkričio 14 d. mokslininkas skaitys viešą paskaitą "Pasaulinio bendradarbiavimo ateitis yra žiedinė" ir pristatys  žiedinio bendradarbiavimo koncepciją - novatorišką iniciatyvą, kurią kartu su būriu žymių ekspertų iš viso pasaulio parengė jis pats. J. Glennie yra žinomas veikėjas tarptautinio vystymosi ir pasaulinio bendradarbiavimo srityje. Jis yra knygos "Pagalbos ateitis: Pasaulinės viešosios investicijos" - pagrindinio darbo, kuriame pristatoma pasaulinių viešųjų investicijų sąvoka, kaip vizionieriška sistema, padedanti iš naujo įsivaizduoti vystymosi finansavimo kraštovaizdį. Be to, jis yra dar vieno įtakingo leidinio "The Trouble with Aid" ("Problemos su pagalba"), kuriame gilinamasi į užsienio pagalbos iššūkius ir galimybes, autorius. Tai yra bendra Europos Komisijos, Jungtinių Tautų vystymo programos ir Mykolo Romerio universiteto iniciatyva. Projektą finansuoja Europos Komisija.

Norėdami iš arčiau susipažinti su žymiu mokslininku ir suprasti kaip MRU, vienas didžiausių socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas Lietuvoje, gali prisidėti kuriant tvarią žiedinės ekonomikos sistemą ir kas šiuo metu svarbiau karo niokojamai Ukrainai – žiedinio bendradarbiavimo plėtra ar šalies atstatymas.

Visą interviu skaitykite čia.

Universitetams tenka įvairiapusis vaidmuo plėtojant žiedinį bendradarbiavimą: vykdomi moksliniai tyrimai, švietimas ir lyderystė tiesiogiai prisideda prie tvaresnių žiedinės ekonomikos sistemų atsiradimo. Universitetų indėlis yra labai svarbus skatinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Kaip vertinate MRU vaidmenį, turint omenyje, kad tai vienas didžiausių Lietuvos socialinių mokslų universitetų? Kokias perspektyvas galėtumėte nubrėžti universitetui?

Universitetai yra labai svarbios vystymosi ir bendradarbiavimo ekosistemos dalys. Tai dažnai yra vieta, kur atsiranda naujų idėjų. Jie yra svarbūs dėl savo mokslinių tyrimų galimybių. MRU, kaip socialinių mokslų universitetas, turėtų toliau vykdyti mokslinius tyrimus, kad geriau suprastų perėjimo prie žiedinio bendradarbiavimo iššūkius ir galimybes.

Antra, universitetai taip pat atlieka svarbų vaidmenį ugdant naujos kartos specialistus, politikos formuotojus ir lyderius. MRU galėtų pasiūlyti akademines programas, kursus ir mokymą, orientuotą į tvarumą, žiedinį bendradarbiavimą ir susijusias sritis. Tai gali parengti studentus patekti į darbo jėgą su žiniomis ir įgūdžiais, reikalingais žiediniam bendradarbiavimui įvairiose pramonės šakose skatinti.

Trečia, universitetai dažnai tarnauja kaip akademinės bendruomenės, vyriausybės ir pramonės bendradarbiavimo centrai. MRU galėtų sudaryti palankesnes sąlygas partnerystei ir bendradarbiavimui su įmonėmis, ne pelno organizacijomis ir vyriausybinėmis agentūromis, siekiant skatinti žiedinio bendradarbiavimo iniciatyvas Lietuvoje ir už jos ribų. Šis bendradarbiavimas gali padėti praktiškai taikyti žiedinį bendradarbiavimą.

MRU, kaip svarbi institucija, gali vadovauti skatindama politiką, kuria remiamas žiedinis bendradarbiavimas regione ir už jo ribų. Universiteto bendruomenė turi galimybę dalyvauti viešame diskurse, rengti konferencijas ir renginius, bendradarbiauti su kitais suinteresuotaisiais subjektais ir taip didinti informuotumą bei supratimą apie žiedinį bendradarbiavimą ir jo naudą.

Atsižvelgiant į tebesitęsiantį konfliktą Ukrainoje, žiedinio bendradarbiavimo koncepcija, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tvariai ir efektyviai išteklius naudojančiai ekonominei praktikai, šiuo metu nėra pirmaeilis rūpestis. Karas šioje šalyje sukėlė didelių humanitarinių, politinių ir saugumo problemų, kurios šiuo metu yra svarbiausios. Ar matote kokių nors galimų būdų, kaip žiediniai principai ir bendradarbiavimas galėtų prisidėti prie regiono atsigavimo ir ilgalaikio vystymosi?

Atsižvelgiant į tebesitęsiantį konfliktą su didelėmis humanitarinėmis, politinėmis ir saugumo problemomis, suprantama, kad prioritetas turi būti skiriamas būtent šiems neatidėliotiniems klausimams spręsti. Tačiau net ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis gali būti būdų, kaip žiedinis bendradarbiavimas galėtų prisidėti prie regiono atsigavimo ir ilgalaikio vystymosi.

Po karinių konfliktų dažnai reikia reikšmingos rekonstrukcijos ir reabilitacijos. Ir daugelis svarbiausių patirčių ateina iš pasaulio pietų šalių, įskaitant šalį, kurioje gyvenu, Kolumbiją. Žiedinio bendradarbiavimo metodu būtų siekiama pasisemti tokios patirties ir ją plačiai dalytis.

Kiekvienas iš „Global North“, kuris keliavo „Global South“*, žino, kiek daug galima išmokti dirbant kartu ir įveikiant iššūkius kartu. Ir vis dėlto, daugelis tarptautinio bendradarbiavimo ekosistemos veiklų yra įstrigę konservatyvioje ir pasenusioje XIX a. metodikoje, pagal kurią tariamai „išsivysčiusios“ šalys yra žinių ir praktinės patirties saugykla, kuria turi būti dalijamasi su „besivystančiomis“ šalimis. 

Taip, žinoma, kai kuriose šalyse yra daugiau pinigų nei kitose, ir tai turi įtakos pasaulinei finansinei atsakomybei, įskaitant perskirstymą ir reparacijas. Tačiau klaidinga manyti, kad „Global North“ šalys negali gauti naudos iš bendradarbiavimo su skurdesnėmis šalimis ir pasimokyti iš kitose pasaulio šalyse daromų sprendimų, lygiai taip pat klaidinga manyti, kad Pietų pasaulio šalys negali pasidalyti savo patirtimi – šiuo atveju konfliktų ir taikos – su kitomis valstybėmis, įskaitant daug turtingesnes šalis. 

Nėra nieko visiškai naujo po saule, ir yra pavyzdžių, kaip per daugelį metų buvo bandoma bendradarbiavimą padaryti žiediniu, vieni sėkmingiau, kiti - mažiau . Tačiau niekada nebuvo suderinto postūmio, kuris būtų paremtas teorija ir metodika, ir kuriam vadovautų pagrindiniai bendradarbiavimo ekosistemos dalyviai. Atėjo laikas parengti žiedinio bendradarbiavimo programas, kurios papildytų ir galiausiai pakeistų tarptautinius vystymosi projektus, vis dar veikiančius donoro ir paramos gavėjo principu.

****

*Pasak mokslininko, esminis požiūris į žiedinį bendradarbiavimą yra tas, kad pagrindiniai tarptautinio bendradarbiavimo modeliai išskiria „išsivysčiusias“ ir „besivystančias“ valstybes. Pirmosios remia ir padeda antrosioms. Pietų - Pietų šalių bendradarbiavimas (South-South Cooperation) remiasi horizontaliais pasaulio pietinių valstybių (Global South countries) santykiais ir yra labai svarbi bendradarbiavimo ekosistemos dalis.

Pastaraisiais metais išryškėjo trišalio bendradarbiavimo koncepcija, kuria siekiama sužlugdyti tradicinę binarinę donorų ir paramos gavėjų santykius bei sudaryti sąlygas skirtingo ekonominio išsivystymo bendruomenėms dalyvauti vystymosi projektuose, remiantis vienas kitą papildančiais privalumais. Paprastai turtingoje šalyje įsikūrusi organizacija teikia finansavimą, partneris iš vidutinių pajamų valstybės teikia ekspertines žinias, o poveikis vystymuisi yra nukreiptas į silpnai ekonomiškai išsivysčiusią šalį. Tačiau net ir šiuo požiūriu išlaikomas esminis tradicinio „vertikalaus“ bendradarbiavimo aspektas, t. y. kad skurdesnę šalį remia ekonomiškai stipri valstybė.