Š. m. rugsėjo 14 d. Mykolo Romerio universitete surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Verslas ir žmogaus teisės“ pristatytos naujienos šioje srityje tarptautiniu mastu ir Europos regione, Šiaurės šalių patirtis rengiant ir įgyvendinant nacionalinius verslo ir žmogaus teisių veiksmų planus, pasidalinta metodiniais patarimais, kaip praktiškai įgyvendinti verslo poveikio žmogaus teisėms vertinimą ir neigiamo poveikio mažinimo priemones.
Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė pasveikino į konferenciją susirinkusius dalyvius. Viceministrė pabrėžė demokratinėse valstybėse veikiančių įmonių atsakomybę gerbti savo darbuotojų, verslo partnerių bei klientų teises, remti pilietinę visuomenę, džiaugėsi Lietuvos verslo iniciatyvomis, kuriomis skatinama padėti Ukrainos pabėgėliams Rusijos karinės agresijos akivaizdoje.
Konferencijoje pasisakęs vienas žymiausių pasaulio ekspertų šioje srityje, Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių darbo grupės narys prof. Robert McCorquodale akcentavo, kad Nacionalinių veiksmų planų atnaujinimas ypač svarbus, nes verslui užtikrina valstybės veiksmų nuspėjamumą, skatina institucijų veiksmų koordinavimą, platesnį viešumą ir prioritetą konkrečių rezultatų pasiekimui. Profesorius pabrėžė, kad Nacionaliniai planai turi ne tik įtvirtinti tai, kokia šiuo metu padėtis šalyje verslo ir žmogaus teisių klausimais, bet ir numatyti ambicingus siekiamus rezultatus, jų vertinimo rodiklius. Jis taip pat supažindino su naujausia užsienio valstybių teismų praktika ir sunkumais, su kuriais susiduriama sprendžiant ginčus dėl verslo neigiamo poveikio žmogaus teisių srityje (pvz., jurisdikcijos, specialiųjų žinių, ginčo sprendimo trukmės klausimai). Kartu jis pastebėjo, kad bylinėjimosi šioje srityje įvairiose valstybėse daugėja. Aptarti JT Verslo ir žmogaus teisių grupės analizuojami klausimai, tarp kurių ir rengiama ataskaita dėl žmogaus teisių įgyvendinimo investavimo srityje.
Lenkijos patirtimi rengiant ir įgyvendinant nacionalinį veiksmų planą pasidalinusi užsienio reikalų ministerijos įgaliotoji ministrė Agnieszka Wielowieyska pabrėžė tokio plano prioritetinę kryptį – siekti, kad įmonės vykdytų savo poveikio žmogaus teisėms vertinimą. Įmones tvarumo, atsakingo verslo klausimais konsultuojanti Danijos atstovė Victoria Hed įvardino pridėtinę vertę verslui vertinant savo poveikį žmogaus teisėms ir mažinant neigiamą poveikį iš anksto, o ne tuomet, kai jau įvyksta incidentai. Jos nuomone, verslo atsakomybė žmogaus teisių srityje leidžia: a) įgyvendinti šiuo metu vis griežtėjančius teisinius reikalavimus; b) laiku nustatyti rizikas; c) užtikrinti procesų veiksmingumą; d) užsitikrinti komercinį pranašumą.
Konferencijoje pristatyta vieno geriausiai Europoje veikiančių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nacionalinio kontaktinio biuro praktika sprendžiant verslo ir ginčus žmogaus teisių pažeidimų atvejais. Norvegijos biuro atstovė Elisabeth Andvig akcentavo, kad tokių ginčų sprendimas mediacijos būdu yra itin naudingas operatyvumo, kaštų, reputacijos požiūriais. Diskutuota ir dėl Lietuvos nacionalinio kontaktinių asmenų biuro veiklos trūkumų ir galimybių ją tobulinti, pabrėžtos sekretoriato panaikinimo neigiamos pasekmės ir būtinybė spręsti resursų klausimą.
Apibendrindama konferencijos diskusijas MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė akcentavo „valstybės pripažinimo svarbą, siekiant, kad žmogaus teisių įgyvendinimas versle būtų vertinamas kaip prioritetas; poreikį platformos, užtikrinančios skirtingų iniciatyvų ir valstybės institucijų veiksmų dermę šioje srityje; kompetencijų didinimą verslo poveikio žmogaus teisėms klausimais“.
Konferenciją rengė Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Šiaurės šalių ministrų tarybos biuru Lietuvoje.
